skardyti reikšmė
Kas yra skardyti? 1 skardýti, skar̃do, skar̃dė tr. BŽ496, skárdyti, -o, -ė Ser 1. Kos52, M, Š, DŽ, Mrc, Kkl, Adm iter. 1 skersti 1: Pašiulenęs truputį, skardžiau prielaidus, paršus J. Paršiukus arba skar̃do, arba laiko Krok. Reiks skardýt [paršiukus], jegu n'išparduos Plv. 2. puolant, kaunantis kuo aštriu raižyti, kapoti: Anas gatavas skardýt – itokis durnas Arm. Vieni užpakalė[je] neprieteliams vaidindamies šurmuliavo, kiti tuo tarpu jus pryšakė[je] skardė S.Dauk. | refl.: Kad skar̃dės, net baisu! Lkm. Žemaičiai skardės su kryžokais S.Dauk. 3. plėšyti, draskyti dantimis: Liepė bagočius lozorių išvežt in lygaus lauko šunim ridyt, kurtais skardýt Plš. 4. DŽ, Rod, LTR(Ss) ardyti, draskyti (kojomis), trypti: Žirgas kanopomis žemę skar̃do BŽ495. Žemę skar̃do žirgas bėgdamas, t. y. drasko J. Gyvuoliai skar̃do želmenis rugių rudenį arba samanas ant pievos J. Vaikai lipa ant bulbių krūvos ir skar̃do Užv. Kur dieverėlių nujota, žemelė skardyta LTR(Jz). Kur dukrelė važiavusi, vieškeliai skardyti LTR(Krt). Kur sesytė važiavusi, rūtytės barstytos, kur žirgyčiai mudravojo, vejužė skardyta N205. Parbėg žirgelis žalioms lankužėlėms, labai garsiai žvengdamas, žemužę skardýdamas JD1131. 5. KII170, G108, BS132, DŽ iter. 1 skersti 5: Skardýk miežius kruopams J. Patys skardėm avižas numie kruopams virti Šts. 6. smulkinti: Aš skardaũ kąsnį duonos burno[je] su dantimis, o pasku kramtau, ant galo rynu J. Vilius, norėdamas iki pavasario išmaitinti, skardė ilginius ar stogų šiaudus ir, su javais sujaugęs[is], maitino savo gyvolius S.Dauk. Sudžiūvusius karvašūdžius su grėbliakočiu skar̃do Jnšk. 7. skirstyti, dalyti: Laukus vis daugiaus į sklypelius beskardant TP1880,47. 8. DŽ1 aižyti, laužyti: Perkūnas medžius skar̃do NdŽ. 9. pjaustinėti: Skárdyt tai aš neskárdysiu [kopūstų šerdžių] – čia reikia sveikatos Č. \ skardyti; apskardyti; išskardyti; nuskardyti; paskardyti; praskardyti; suskardyti; užskardyti
2 skardýti, skar̃do, skar̃dė 1. žr. 1 skardinti 1: Pakniopstoms, skardydamas orą visokiais balsais, bėgo bernas P.Cvir. O čigonas, atlošęs kepurę, skardė mišką laisvūno daina rš. 2. refl. grumėti, trankytis, dundėti: Perkūnija skardėsi čia pat, už girios P.Cvir.