sklidus reikšmė

Kas yra sklidus? 1 sklidùs, -ì adj. (4) 1. BŽ482, DŽ, GTŽ kuris sklinda, skleidžiasi: Sklidūs debesys būriavosi danguje rš. Sklìdūs linai būs ir svarbūs Skdv. | Sklidžioje lango šviesoje šmėstelėjo sargybinis rš. sklidžiaĩ adv.: Sudėk sklidžiaĩ obuolius, kad nesusimaigytų Ds. ║ NdŽ neryškus, padrikas: Sklidus kalbos garsas rš. 2. Kos52 žr. sklidinas 1. 3. emph. gram. sklandusis: Raštininkai tas gaudes dalija į sklidžiosias ir kimiosias; sklidžiosėmis vadina l, m, n, r S.Dauk.
2 sklidùs, -ì adj. (4) J, Rtr, Š, Grdž, Skdv, Up, sklìdus, -ì (4) LD195(Jrb); Sut, M, LVIII883 žr. slidus: 1. Toks sklidùs kelias, taikykis, taikykis, kad neįlėktum į ravą Bsg. Ledas sklidùs kai stiklas Rs. Kubilo kraštai buvo sklìdūs, pelė niekaip negalėjo išlipti Skr. Sklidì barza (barzda) kai taukinė (gerai nuskusta) Erž. Sklidì buvo, sulaikyti negalėjo [mašinos], pradėm į upę! Sg. Matytum, kaip šiandien sklidì! Trg. sklidù n. Š, sklìdu: Čia sklidù – neparvirsk! Rs. Tei buvo sklìdu, ka jis davė nuo to kalno žemy[n]! Jrb. ^ Kaip danguj, teip ir ant žemės, o ant ledo visur sklìdu Erž. 2. Ka negali jų (šlapių ančiukų) sugaut – sklìdūs Jrb. Vėgėlė da sklidèsnė kai ungurys Jrb. 3. žr. slidus 4: A tu žinai, ka tas pinigas labai sklìdus?! Jrb. 4. žr. slidus 8: Su savo sklidžiais bei bukliais priviliojimais brš.