skrajoti reikšmė
Kas yra skrajoti? skrajóti, -ója, -ójo intr.; L 1. I, G109, Š, LL251 skraidyti, lakioti oru: Margi balandėliai nuo stogo ligi stogo skrajoja Žem. Sakė senutis: skrajós žmonys ore kaip varnos Krš. Aukšt aukštesniai lakiojau, viršum medžių skrajójau JD1018. Karvelėli mėlynasis, vai kur tu lekiojai, paukštužėli mylimasis, vai kur tu skrajójai? (d.) Šn. Oi, sakal, sakalėli, tu skrajoji po žalią girią, atnešk man vainikėlį LTR(Grv). | prk.: Jau pradėjo tarpe žmonių skrajoti gandas, jog Ignotas turįs jų (namų) nustoti V.Piet. ║ Jms skraidyti aplink, ratais: Gandras skrajó[ja], t. y. sklando, vasnodamas laksto į skridinį J. Dravas aplink skrajó[ja], laksto JI343. Gandrai skrajója, žvirbliai nemoka skrajóti Užv. O varnai aplink skrajoja ir galanda sau nagus LTR(Skd). 2. judėti oru, erdve: Dulkės skrajója ore DŽ. Pradėjo skrajóti sniegulės NdŽ. Nors vėjo nebuvo, bet ore lėtai skrajojo rudi lapai, krisdami ant tako J.Dov. Pučia vėjas, debesys skrajoja B.Sruog. 3. DŽ, NdŽ prk. vikriai, greitai bėgioti, jodinėti, važinėti ir kt.: Skrajója ant arklio laukais DŽ1. Kur daba skrajóji? Visko prigirdi, visko prisiklausai Rd. Skrajoja kaip vaikas J.Jabl. Širdis taip ir traukė jį ten, tona šalin, kur tėvas kovoja, kur draugai vienamečiai po laukus skrajoja V.Krėv. Vienmarškinis beskrajodamas sušalo M.Valanč. Šunys niekumet negali važinėtis, bet turi pėsti skrajoti M.Valanč. Vilkas, … skrajódamas po laukus, pamatė gervę PP19. Vištos su vištytėliais po kiemą skrajojo Jzm. Upėje skrajojo žuvys prš. Ir ateis ant tavęs skrajoti su vežimais ir ratais BBEz23,24. | Trupė reorganizuojama į skrajojantį „Vaidilos“ teatrą rš. Skrajojamasis paštas (toks žaidimas) rš. ◊ galvà skrajója apie prastą atmintį: Mano galvà jau suvis skrajója Trgn. padebesiaĩs (dausosè) skrajóti DŽ1 atitrūkti nuo tikrovės, realybės: Jie per daug gerai jaučia gyvenimo tikrovę, kad skrajotų padebesiais J.Avyž. Jo mintis dausosè skrajója NdŽ. \ skrajoti; apskrajoti; atskrajoti; įsiskrajoti; išskrajoti; nuskrajoti; paskrajoti; suskrajoti