skysti reikšmė
Kas yra skysti? skýsti, -ta (skýda N), skýdo intr. Š, Rtr, skỹsti Sg 1. N, [K], M, L darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis DŽ. Rudenį tai molis skysta Rod. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti J. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta J. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo Sdk. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta Grš. 2. darytis palaidam (apie vidurius): Man viduriai skýsta NdŽ. 3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis DŽ. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta KI163(Rg). 4. BzF170, NdŽ skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie Štk. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų Šts. Turav skýsti iš kumpanijos Ggr. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis Vd. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti TP1880,51. ^ Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta Šv. 5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys rš. ║ sklindant silpnėti (apie garsą): Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo Pt. 6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris Brs. 7. NdŽ žr. skisti 1. 8. NdŽ menk. darytis paikam, lengvabūdžiui. 9. menk. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura Klt. 10. prk. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė[je] M.Valanč. \ skysti; apskysti; atskysti; įskysti; išskysti; nuskysti; paskysti; perskysti; praskysti; priskysti; razskysti; suskysti
skysti junginiai
- (su)skysti, išleisti (skystį)