spirgėti reikšmė
Kas yra spirgėti? spirgė́ti, spìrga, -ė́jo intr. 1. Rtr, Š, NdŽ, Ser, DŽ1, Dgl kepamam čirškėti: Nekurk daug, tegu iš valios spìrga Dkš. Užgeso, nė lašiniai nebespìrga Ds. Sukursime tau, mergele, tokį laužą, jog spirgėsi kaip lašiniai V.Krėv. Degs ir spirgės jis smaloje LTI544. | prk.: Spirgė̃s tavo šonai (kai gausi kailin) J.Jabl. Dabar pats darbymetis, kiekviena minutė spìrga Dkš. ║ nuo karščio čirkšti: Taip verkė velnias, kad jo ašaros, nukritusios į žemę, spirgėte spirgėjo M.Pas. 2. prk. labai smarkiai, stipriai šalti: Vėjelis pučia. Šąla – net spìrga BM416(Kp). ║ būti smarkiai veikiamam šalčio: Net ausys iš šalčio spirgėjo LTR(Ss). Kad pašals, tai net auses spirgė̃s Lp. 3. NdŽ prk. būti labai karštam, įkaitusiam: Giliuose takų koridoriuose buvo vėsu, o uola lauke spirgėte spirgėjo rš. Nuo karštos saulės spirga visi pašaliai rš. Uždengusys jus (sužeistuosius) nu spirgančių kaitrų, patys gerbė ir tapnojo S.Dauk. 4. NdŽ nuo karščio džiūti, sausėti: Spirgė́jo kviečiai, kol ėmė birti Šts. spìrgančiai adv. Pln: Visi pašaliai spìrgančiai išdžiūvo Užv. Jei saulė teip degins, šienas lig vakaro spirgančiai sudžiūs Vvr. 5. Š, NdŽ prk. karščiuotis, nekantrauti, nerimti: Ko čia spìrgi kai spirginys?! Dbk. Tik atvažiavot, jau namo važiuot spìrgat Ds. Spìrgi spìrgi ir niekur neišeini Km. Nespėji pasakyt kokio žodžio, o anas jau ir spìrga Dkk. Nespirgė́k kaip avelė, uodegon inkirpta Blnk. Jis tik spìrga, tik spìrga, nenusėdžia ant vietos Slm. Jį tik pajudink, ir spìrga Dkš. 6. prk. karščiuojantis kalbėti: Ko čia teip spìrgi?! Kalbėk kaip žmogus! Užp. \ spirgėti; apspirgėti; atspirgėti; įsispirgėti; išspirgėti; nuspirgėti; paspirgėti; perspirgėti; suspirgėti; užspirgėti