spirgutis reikšmė

Kas yra spirgutis? spirgùtis sm. (2) 1. sing. Tv, Eig žr. spirgutė: Spirgùtis daromas iš spargintų kanapių Užv. Spirgùčio pataisys, i dažysi DūnŽ. A bulbių išvirs, spirgùčio padirbs, i paėsi Žr. Liuobam iš kanapių spirgùtį pasidirbsma – skaniai yr Pln. Spirgùčio, vaikeli, priėsi – ne kokios ligos nebuvo Lk. Baisiai sprangus toks tas spirgùtis Lk. 2. Pls žr. spirgas 1: Gardi košė su spirgùčiais Dkš. Svečiuosa kap pasvalgiau spirgùčių, tai ir dar̃ nenoriu Pls. Ant stalo garavo karštos bulvės su spirgučiais J.Dov. Spirgùčiai K; Lex44, Q233, R, MŽ. Spirgùtis K; N. Mergele, mergele, duok man spirgutį, duok man blynelio LTR(Šlčn). ^ Ko tu tę čirškauni kap spirgùtis an skarvados! Kpč. pesas">Pešas kap katinas už spirgutį LTR(Mrk). 3. žr. spirgas 2: Dar kokį spirgutáitį turiu Vrn. 4. sing. Dbč, Dg žr. spirgas 3: Be spirgučio sunkus gyvenimas Kpč. Spirgùtį in ugnies pakorė ir kepė LKKIII127(Arm). Ir spirgùčio kasdien nėra, tik nedėlioj Asv. 5. KI713 žr. spirgėlė 2: Ko čia kap spirgùtis spirgini?! Al. Argi šitam spirgùčiu pasakysi ką prieš – jis tuoj ir užsičirškina Al. Tylėk tylėk, spirguti! Rdm. Na ir spirgùtis tavo diedas! Dg. 6. prk. mažas, smulkus žmogus ar gyvulys: Nors metų jau ir turi, bet toks jau spirgùtis Trg. Itokis spirgùtis, kur tau nebus šalta! Arm. O tų ėriukų motina laižo ir valo savo mažučius spirgučius rš. ^ Geriau dideliam vilkt maišus negu spirgùčiui krepšius Alvt. 7. Ser prk. paskutinis, jauniausias vaikas šeimoje: Šitas mūs vaikas pagramdukas, spirgùtis Kt. 8. Pns, Mrj, Grl, Br piemuo, vėliausiai išginęs bandą Sekminių rytą: Vai tu, spirgùti, da tavo akys užmiegotos! Gž. 9. LsB575 perkūno prievardis: Deivo (velnio) čia jau nebėr, spirgutis užmušė TDrVI165.