stypčioti reikšmė

Kas yra stypčioti? stýpčioti, -ioja, -iojo intr. Rtr, BŽ35, DŽ, NdŽ, KŽ, Tv, Rm, stypčióti, -iója, -iójo 1. M, L, BŽ35, DŽ, NdŽ, Al, Vžns, Gž pirštų galais arba dideliais žingsniais eiti: Ans stýpčio[ja] basas J. Gužutis stýpčioja po rugienas Skr. Busilas stypčioja Msn. Vaikai stýpčioja pelkėse Up. Ko čia basa po rugienas stýpčioji?! Slm. Eina stýpčiodamas Grl. Veizėk, kaip stýpčio[ja], matyti, naujiejai kamašai spauda koją Kv. Tas begėdis be kelnių stýpčioja Kal. Dabar ji juokingai stypčiojo per pievą – gerokai badė nepripratusias kojas J.Marcin. Jis mielai prisimindavo, kaip prisijuosęs baltą žiurstą, stypčiodamas ant galų pirštų tempdavo didžiulius puodus V.Myk­Put. Jis stypčiojo ant kojų pirštų prš. ^ Nors gervė baloj stýpčioja, bet uodegą pašlampa Dkš. Eina stýpčiodamas kaip gaidys prieš šaltį Ds. 2. NdŽ, Sv nuolat kilotis, stiebtis ant galų pirštų: Ką tu čia stýpčioji ant galų pirštų, vis tiek nieko nematysi Krok. 3. įsitempti, stengiantis ką pakelti: Stýpčiojo stýpčiojo ir nepakėlė maišo Slnt. Ko čia stypčioji, kad nepakeli, dar trūkį gausi! Škn. 4. Btg staipytis prieš ką, suktis: Beveik visos mergos stýpčioja stýpčioja, iki kokį nors prisivilioja Gs. Jau kaip aš apie ją stýpčiojau! Skr. 5. lūkuriuoti, stoviniuoti: Až rūmo stypčiójo ir laukė manęs, sustarėm sustiktie Adm. Nestýpčiok apei duris, eik į vidų Užv. Eik gryčion, ko te tau stypčiót in oro Ut. 6. būti sustingusiam: Akys jo stypčiojo dėl senatvės CII554. 7. Sg, Škn stangrėti. \ stypčioti; apstypčioti; atstypčioti; įstypčioti; išstypčioti; nustypčioti; pastypčioti; parstypčioti; pristypčioti