sumėtyti reikšmė

Kas yra sumėtyti? sumė́tyti tr. 1. sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos Užp. 2. mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: Sumė́tytas (į pagalvį daužytas) kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba Ėr. 3. suvalkioti, nuvadaloti: Nereik sumė́tyt kito knygas Jrb. 4. sukrauti, sudėlioti: Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius Gdr. 5. priversti staiga susvyruoti (į šalis): Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu Krkn. ║ refl. staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės (grius) Lkč. Susmėtė ir nugriuvo Grv. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono Mlt. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė Žvr. 6. suklostyti (klostes): Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi Jnšk. Kvoldžiukai tep sumė́tyti PnmA. | refl.: Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios Žem. 7. išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats Rdm. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau Brt. 8. sulankstyti, išklaipyti: Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? Krš. ║ refl. susisukti, išsikreivinti: Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos Alk. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti Sdb. Grindys susimėčiusios Ut. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis Slk. | Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas Jrb. 9. apkalti (lankus): Sumė́tė du lankus iš rėpų Mšk. 10. šiaip taip pasiūti: Tokiam bernu tai ir tėvas sumė́tys gunčelę Nč. 11. refl. [i]imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: