sušikti reikšmė
Kas yra sušikti? sušìkti, sùšika, -o (sùšikė) vlg. 1. tr. N, NdŽ, KŽ, Pc, Slm, Svn tuštinantis suteršti: Kūdikis sušìko tavo drabužį J. Suminta, sušiktà pieva, gyvoliams nėr ko ėsti Pvn. 2. tr., intr. NdŽ atlikti gamtos reikalą, išsituštinti: Pleštekės sùšika, i kirminų atsiranda Vn. ║ refl. MŽ, N, K, NdŽ, KŽ, Ds, Slm susidergti: Velniam reikia to alaus: sėdės dešim dienų susišìkęs, susimyžęs! Mžš. Ryja, ryja, lig susìšika Ds. | prk.: Pyragelio negavau, susišìkęs (susigėdęs) išejau (d.) Slnt. ^ Visi tylia kaip susišìkę Rdn. Nesėdėk kaip susišìkęs (nejudėdamas) – darbas stovi! Skdt. Sėdi seniai kap susišìkę (tyliai) Lp. Eina kaip susišìkęs (palengva) Trgn, Žl. Kad būtų šuo nesusišìkęs, būtų zuikį pagavęs Skr. O kad tu susišìktum, tai susimušiau! Alk. Pasigėręs dainuok, susišìkęs raudok J. susišiktinaĩ adv.: Gert, valgyt veselioj susišiktinaĩ (labai daug) buvo Trgn. ║ refl. pagadinti orą: Susišìkęs neik prie jų (bitelių), tai jau vietos nebus Bsg. 3. tr. NdŽ prk. padaryti blogą, prastą, sugadinti: Ką jie dirba – sùšikė gyvenimą mergaitei! Pnd. Jis man visą reikalą sušìko Šlv. | refl.: Vokyčių piningai susišiko (niekais nuėjo, nebegalioja) Šts. Susišìko (susidėvėjo) muno visi peiliai KlvrŽ. Jeigu negaut pensijos, radijos nebut pirkus – buvo susišìkus (nuskurdusi) gatavai Slm. Buvo susišìkusi (nėščia palikusi), gerai, ka suvalė (paėmė) tas vaikis Krš. 4. part. prk. prastas, netikęs, nevykęs: Koks tas anos karaktorius – sùšiktas amžinai Trk. Tėvas buvo galvos nesušiktõs, i vaikas galvotas Grd. Buvau darbininkas, nagai nesušiktì buvo Skr. Alus išejo kažko sùšiktas, nesusitaisęs, nė purkšte nepurkšta Šts. Parsinešei kokį kreivą, sùšiktą grėbliakotį – ar neberadai geresnio!? Ėr. sušiktaĩ adv.: Sušiktaĩ dirbi, užtat šūdas ir išeina Ėr. ◊ lig susìšikant vlg. daug: Kalbos buvo lig susìšikant Nt. lig ausių̃ susišìks vlg. nieko nelaimės: Sakiau, Hitleris susišìks lig ausių̃ Sg. \ šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; piešikti; prašikti; prišikti; sušikti; užšikti