prišikti reikšmė

Kas yra prišikti? prišìkti, prìšika, -o (prìšikė) vlg. 1. tr., intr. N, K, KŽ, Rsn, Pls pribjauroti, priteršti išmatomis: Nepastatyk arklių in pado – da prišìks Dbk. Bobutė inleidė, patiesė paklodę, ir gaidžiukas prišikė pilną paklodę pinigų LTR(Vad). ^ Vilkas prìšikė akį. Kad prìšikė, tegul iškuopia (sakoma tampant už blakstienų, kai krislas įkrinta) Ob. Ir veiza kaip katinas, pelenus prišikęs Sd. Bagočiui velnias an košę prìšika, o biednam ir kruopas išgraibo Ėr. Bagota boba teprišika trobą: ateis kūda, išneš šūdą J. Kad aš valiojau prišìkti delną, apšiksu i nykštį – tavęs neprašau (sakoma, kai baigiant darbą kas nors siūlosi padėti) Lkv. Kas padarė gero? – Aš! – Kas prišiko kamarą? – Aš nežinau Sln. | refl. tr. K: ^ Ko tyli kaip kelnes prisišikęs?! LTR(Jnš). 2. tr. Slm, Svn prk. prišiukšlinti: Prìšikė pilną gryčią ir dar mat sprečijas Lnkv. ║ užteršti, priteršti: Tik burną prìšikiau tokiu valgiu Trgn. 3. refl. Nj prk. prikibti: Vakar prisišìko tas bernas, ir turėjau pastatyt alaus butelį Jnš. 4. refl. tr. prk. prisidaryti (kokių nemalonių dalykų): Tura tų skolų prisišìkusi Krš. 5. refl. prk. pasidaryti gėdos, susikompromituoti: Prisišìko visur, negalia akių kur parodyti Krš. ◊ duõbę prišìkti vlg. įvaryti kiaulę į dvarą (žaidžiant): Prišìko duõbę, kitas tura gynioti, ka neįvarytų Krš. dúoti (galė́ti) prišìkti kepùrę Zr vlg. garantuoti, laiduoti: Dúodu kepùrę prišìkti, jei ne muno teisybė būs NmŽ. Galiù prišìkt kepùrę – iš jo nebus gero šunies Slm. ẽžerą prišìkti vlg. paskęsti: Neikit, sakau, ba da ẽžerą prišikstà Ktk. galvojè prìšikta; kiáušas prìšiktas vlg. apie neišmanantį: Jo galvõj prìšikta Dglš. Ko tu su juo ginčijies, jo gi kiáušas prìšiktas – kiba supras! Zr. [į] kišẽnę prišìkti vlg. padaryti kam nemalonumų: Mažas, bet prišika kišenę kaip didelis Klov. Nors aš tau į kišẽnę neprišikaũ Plv. krū́mus prišìkti vlg. sakoma neigiant ką: Prišiksì krū́mus, i bus tas tavo parodymas Ign. Kūčià (Ùžgavėnių diẽdas) prišìks vlg. sakoma nespėjant ką padaryti iki Kūčių ar Užgavėnių: Prieš Kalėdas verpėm, verpėm, nesuverpėm, tai sako – Kūčià prišìko kuodelį LKKXIII128(Grv). Mergos, beikit kuodelius verpt, ba Užgavėnių diẽdas kuodelin prišìks Rdm. lìzdą prišìkti vlg. padaryti namams gėdą: Tus [sūnus] man prìšikė lìzdą – papuolė kalėjime Drsk. pẽklą prišìkti lig langų̃ vlg. būti nubaustam, ilgai kalėti: Už tokį darbą pẽklą prišìks lig langų̃ Grg. pẽlenus prišìkti vlg. prasikalsti: Prišìkus pẽlenus vėl: muno geroji, muno brangioji Vgr. šalià šū́do prìšikta Kt vlg. labai blogai. ùpę (vándenį) prišìkti vlg. paskęsti: Neikit vieni, vaikai, maudytis; prišiksità ùpę, tai bus! Sv. Palauk, tu ragana, prišìksi vándenį! (barama katė, kuri dažnai kačiukus veda) Krp. vieversỹs (vyturỹs) prišìko vlg. sakoma nesuspėjant iki pavasario ką padaryti: Vieversỹs jau kuodelius prìšikė – dėkit staklės Vb. Neduok víeversiu[i] žabų prišìkt Šd. Skubėkim par žiemą suverpt verpimą – pavasarį vyturỹs kuodelį prišìks Ar. \ šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; piešikti; prašikti; prišikti; sušikti; užšikti