šventinybė reikšmė

Kas yra šventinybė? šventinýbė sf. (1) žr. šventenybė: 1. Kas ten žino, kaip ta šventinýbė beišejo anų ten tikrumo[je] KlvrŽ. Nei amžius, nei gražumas, nei šventinybė negalėjo užtūrėti kardos pargalingos rimtų pulkų žemaičių ir lietuvių S.Dauk. 2. Lk, Grd Šventinti daiktai, šventinýbės, o mėtai DūnŽ. Žinai, ka kunigas, ans jau eina su toms šventinýbėms Sd. Šventinýbes tris vaikas turėjo Pj. Nebrodos baidyklės, bijo šventinýbės Jdr. Pikta dvasia bijos šventinýbės BM369(Krt). Ant Velykų dirbs šventinýbę J. 3. Kunegai [senovės lietuvių pagonių] ne vien šventinybėmis, bet lieta ir ūkės rėda rūpinos S.Dauk. Mus pačius ir mūsų šventinybes niekina S.Dauk. Vaikas atsiranda – branginybė šventinýbė, o į kokius velnius išeina Krš. 4. senovės lietuvių pagonių dievybė: Tad sutikusys visu dideliausįjį ąžuolą, už visus medžius šventesnįjį, kaipo buveinę pačios šventinybės, kurios kušinti niekaip niekas nedrįsęs S.Dauk. ◊ jõ (tàvo) šventinýbė popiežius ar kuris kitas aukštas dvasininkas (jį tituluojant): Noriu šiandien širdingai eiti į skreitą bažnyčios ir į tavo šventinybės užtarymą atsiduoti S.Dauk. Meilavusys jo šventinybės, idant įsakytum, kad jis jus (juos) šelptum S.Dauk.