tvatyti reikšmė
Kas yra tvatyti? tvãtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) Rtr, DŽ, NdŽ, tvàtyti šnek. 1. tr., intr. I, Rtr, KŽ, Kv, Kl, Pgr, Lk smarkiai mušti, pliekti, talžyti: Tėvas vaiką tvãtijo, kad neklausė Ktč. Tvãtijau, kol ranka pradėjo skaudėti Vvr. Ka pradėjo vaikus tvãtyti, baisu žiūrėti! Krš. Nu, anie muni tvãtyti! Žd. O ta tvãty[ja], o ta tvãty[ja] – dvasios pasiklausydamos Grdm. Tvãtija par kuprą Up. Kuolą pasiėmė ir tvàtija arkliui par šonus Ar. Ona, suėmusi savo tvirta ranka katę už kūbrio, antra tvatijo ją be pasigailėjimo samčiu rš. | refl. Tv: Niekas vaikų netvãtija, tai jie patys lazdom tvãtijas Paį. Tie pijokai ka prigėrė, ka pradėjo tvãtyties! KlvrŽ. ║ tr. negyvai mušti: Jau, vaikaliai, muškiat, tvãtykiat tas musis End. 2. tr., intr. daužyti; trankyti: Ėmė tuo basliu tvatyti į duris J.Ap. Tvãtyti būgną NdŽ. 3. tr., intr. Prk smarkiai dirbti kokį darbą: Su spragilu tvãtija, kulia, barškina Škn. Atsikels rykmetį kokią ketvirtą i tvàtys, duos su spragilais Grd. Tvãtysam linus liuob naktimis Jdr. Nū ryto lig vakaro medžius tvãtijau Vkš. Tėvas vinis į tvorą tvãtija Up. Šitiek su viena ranka tvãtyt (pjaunant rugius)! Grž. Rausi tus linus, apsiemi nurauti kokį plecių, na i tvàtysi Sd. 4. refl. šaudytis: Čia ilgai i tvãtijos – septynias savaites išstovėjo an vietos Šl. 5. tr., intr. smarkiai kūrenti: Tvàtijau tvàtijau, kaip nieko, teip nieko (nešyla troba) Sk. 6. intr. NdŽ smarkiai su triukšmu lyti: Kad tvãtija lietus! DŽ. Gal kur tvãtija, o pry mūso nė lašelio, džiūna viskas DūnŽ. 7. intr. NdŽ greitai eiti, bėgti, važiuoti: Kas ten keliu tvãtija? Up. Kad tvãtija, net kulnys į nugarą mušas! Kltn. 8. tr. KŽ, Rs godžiai valgyti, gerti: Tvàtija vaikai tus saldimus DūnŽ. Pridėjo mama pusbliūdį košės ir sako: – Tik tvãtykiat Yl. Ans visumet erbetą tik i tvãtija Slnt. Kepyrą tvãtijo, visą butelį ištvatijo Rdn. Ot tvàtija [alų], nespėji nešt Bsg. \ tvatyti; aptvatyti; atitvatyti; įtvatyti; ištvatyti; nutvatyti; patvatyti; partvatyti; pratvatyti; pritvatyti; sutvatyti; užtvatyti