ūžinti reikšmė

Kas yra ūžinti? ū́žinti (ū́žyti), -ina, -ino NdŽ, ū̃žinti NdŽ caus. ūžti. 1. tr. NdŽ versti ūžti, daryti ūžiantį, aidinti: Dainuodink, ū́žink dainomis, kad ūžtų visi pašaliai J. Kas čia ką ū́žina? Mrj. Ū́žinsi girnas, ką darysi sodo[je] Pln. Ū́žina radiją Jrb. Kliurkina, ū́žina anie Grdm. | refl.: Pieminims priperka plerpalų ir ū́žinas po gatves, po laukus Pln. Pavažiavo po langais i ū́žinas, birbinas [su mašina] Krš. ║ intr. ūžiant važiuoti: Su nepasakomu greitumu šėpis tolyn ūžino TP1881,7. 2. tr. versti ūžti, zvimbti: Kas mun tą galvą ū́žina: ūža ir ūža Krš. 3. intr. I ūksėti, šūkauti (girioje). 4. tr., intr. kulti: Jau jie ū́žina Jrb. 5. tr., intr. Snt, Alk, Vdk, Užv, Varn, Akm smarkiai keikti, barti: Kai ėmė ū́žyt tą močeką, nutilo tik Grš. Ū́žina an marčių, labai pyksta Krš. Ū́žino, tei ū́žino baisiausiais žodžiais Krš. Atsikela i jau ū́žina, piškina Rdn. O kai jis sužinojo, tai labai ū́žino tą savo žmoną Šmk. Kad pradėjo ū́žinti – baugu klausyties Skdv. Nekeik, neū́žink, dirbk, ką dirbi Pvn. | refl.: Ana ten ū́žinos, langus išmaišė Krš. 6. tr. raginti, varyti: Angų ašvienį ū́žink ant ejimo J. \ ūžinti; apūžinti; įūžinti; išūžinti; suūžinti; užūžinti