užtikėti reikšmė
Kas yra užtikėti? užtikė́ti, ùžtiki, -ė́jo 1. tr., intr. M laikyti tikru dalyku, tikėti kuo: Vaikas viską ùžtiki Mrj. Aš neùžtikiu, ką jis sako Dg. 2. refl. ko nors tikėtis, viltis, laukti: Neužsìtikiu ilgai gyvent Rmš. Tik mokėkite kaip apseiti, ant manęs neužsitikėkite, savo įsidėkite LTsIV717. Už bandinyko eit nenorėjo, už gaspadoriaus užsitikėjo LTR(An). 3. tr. patikėti, pavesti kam: Ji neužtikėjo kitiem savo vaiko Rmš. Senukė raktų neužtikė́jo niekam ir paskui nepriimdė gyvent Vrn. 4. tr., intr. M, Rtr, KŽ, Vl, Rmš, Krs, Brž pasitikėti, pasikliauti: Aš visais ùžtikiu Vrn. Anas jau užtikė́tas (patikimas) Gdr. Nugi kad jis neùžtiki jai Dg. Kaip tu ją gali užtikė́t, kad mat jos nagai baisiai ant saũ riesti Mžš. Užtikė́jo man, davė dėlto pinigus, o jis tai pabijojo Svn. Neužtikė́jo vyru, ej[o] iš paskos DrskŽ. Prekyboj tai nė broliu neužtikė́k Dg. Nes jei teipo buvai neištikimu ant mažo: o kažg tau ko didesnio užtikė̃s? DP389. | refl. Tat, M, TS1899,4, LL315, NdŽ, KŽ, Brs, Rmš, Srv, Rm, Krs, Aln, Jnš, Rz, Jž: Užsitikė́jau aš ant jojo, o jisai mane apgavo J. Aš sakiau neužsitikė́t tokiais žmonėm Plv. A su jais gali užsitikė́t? Jrb. Ant kito gal i neužsitikė́tų, o kai aš sena [, tai pasitiki] Stl. Kad neužsìtiki – krūvo[je] sunku pragyvent Mžš. Negali užsitikė́t tokiais, o jeigu prigauna? Bgt. Neužsitikė́jau, neprasidėjau su vaikiais Grd. Perspėliojo, teisybė, mane poni ir gaspadinė, kad neužsitikėčio nė kokiam vaikiui Žem. Su vyrišku neužsitikė́k: pamato gražesnę i raito uodegą Krš. Kas tokiu palaidūnu gali užsitikė́t?! Alv. Neužsitikė́k dar̃ boba – jos vyrus visai papjauna Žln. Neužsìtika Kuršėnų daktarais, veža į Šiaulius Krš. Nereik užsitikė́ti šunim, ranką grybt ir įkando Vdk. Ažsitikė́jau ausim Švnč. Didžiuma, ypač valstiečių, neužsitikėjo ponais LTII421. Piemuo, užsitikėjęs šunimis, paūksmėje miegojo Blv. Negali už miegą užsitikėt, gali ir visai negirdėt, kap vagys viską apžiūrės Gs. Ir Bindokas gal buvo užsitikimas žmogus? V.Piet. ^ Vagis vagiui neužsitiki LTR(Brž). Neužsitikėk vilku raišu, kojas nepadaužęs Žem. Niekad neužsitikėk kito rankos žarijoms žarstyti LTR(Zp). 5. refl. [i]labai į ką įjunkti, ko norėti, siekti: