vagelis reikšmė
Kas yra vagelis? vagẽlis sm. (2) 1. E(Krn), Lar156, DŽ, Lz kaištelis ratams, durims ar šiaip kam užkišti: Vagẽlį ištraukė OG134. Vagẽlis, kur užsikiša šatrukė, kad važiuojant neatsiliktų pasturgalys Btr. Gerai užkišk vageliùs, gali nusmukt ratai Al. Užkišk vagẽlį, kad ratas nenusimautų Trgn. Aš kap duosiu abiem keliais – išgrius dures su vageliais LTR(Ad). Daejau in duris – iš piršto vagelis padarytas DS357(Vlk). Kažno kur [staklių] vageliùs numėtėt? Užp. ^ Senas senelis, šikinėj vagelis (obuolys) LTR(Antz). 2. LzŽ, Sld, Lkm geležinis ar medinis kuolas, kalamas į žemę gyvuliams rišti: Inkalk vagẽlį žemėn Ut. Avelė išsitraukė su vageliù Ktk. Kai kur eina, i kūlelę nešas vagẽliui primušt Švnč. Tai telyčia vagelį i su žemėm ištraukė Rš. Karvė kad neištraukt vagẽlio, viduj balos (pievoje) inkišiau Klt. Karvė atejo tik su lenciūgu i be vagẽlio Dglš. Nutašyk širmajam naują vagẽlį Trgn. 3. akėčių virbalas: Akėčių vagẽliai geležiniai, jų būna dvidešimt Klt. Yr vagẽliai mediniai akėčių Mrc. Rėmai sunerta, vyčia supinta i invaryta vagẽliai ąžuoliniai Dglš. Abejos akėčios be vagẽlių, nors vienom kokius gaut Skdt.