vaikynas reikšmė
Kas yra vaikynas? 1 vaikýnas sm. (1) 1. Švnč menk. vaikas, vaikigalis: Vai čia vaikýnas, tai vaikýnas – negali suvaldyt Klt. Išsivežė močia jau šituos vaikýnus Klt. Pirkioj daug vaikýnų LzŽ. Koks pasleidęs vaikýnas! Mlk. Ana indėj[o] tą sa[vo] vaikyną vandenin, paprausė Žrm. Toks vaikynùkas gražus, pasiūgėjęs Pls. 2. sing. col. vaikų būrys, vaikai: Pirkioj daug vaikýno Lz. 3. vieta, kur daug vaikų: Kas svetį veš į tokį vaikýną, t. y. kur daug vaikų, kur smirdi J. Šituo puse tai pats vaikynas, ūlyčioj mažiau Prng.
2 vaikỹnas sm. (2) NdŽ, Jz, Rod, (4) Asv, Lp žr. vaikinas: 1. Jz, Dg, Sem Buvo atejęs jaunas vaikỹnas Trak. Nedėlion susrinkę merginos su vaikynaĩs šoka Onš. Bagočiaus dukrelė su vaikynėliù, vargelio mergelė su vainikėliu (d.) Ūd. 2. Iž jo ne kažin kokis vyras: menkas, mažas – dar vaikỹnas Alv. [Skerdžius] vaikynùs tris paima ir gano Ds. ║ prk. kas mažo ūgio, silpnas: Prieš mane tu vaikỹnas Drsk. 3. Gražus vaikỹnas, nor tu dūšion indėtai DrskŽ. Trijų metų vaikynėlis po žemelę ritinėjos KrvD193. 4. Lp jauniklis.