vientinys reikšmė

Kas yra vientinys? 1 vientinỹs, -ė̃ smob., adj. (3a) J, K.Būg (Kv, Slnt), NdŽ, Lž, víentinis, -ė (1) KŽ 1. S.Dauk, Ls vienturtis: Jei vienas vaikas tė[ra], tai ans vientinỹs Sd. Víentinis, vyburys jaunas gležte išgležęs, nemoka darbo dirbti JI445. Vientinỹs augai ir išdykai kaip ubago paršelis Brs. Vientinỹs sūnus tebuvo, dėl to i paaugo lepintinis Plt. Iš víentinio vaiko nėko gero neišeina Užv. Kas įjos į tą kalną, gaus muno víentinę dukterį BM335(Vvr). Augin matė víentinį sūnelį JD242. 2. I, Kos38, Ll viengungis, vienišius: Paliko vientinỹs Krš. Brolis pasiliko vientinỹs, gyvena pas seserį prisiglaudęs Vdžg. 3. J, NdŽ, Pln, Erž tik vienas atvestas (apie gyvulio jauniklį): Jo visos avys su vientiniaĩs Vdk. Víentinę avikę veislei palikom Užv.
2 vientinỹs, -ė̃ adj. (3a) 1. iš vienos dalies susidedantis, nesudėtinis: Vientiniai ir sudėtiniai yra karnizai rš. | Gramatika išguldo būdą ir privalumus vientinių žodžių ir moko, kaip tus žodžius reik sunerti su kitas kitu S.Dauk. 2. rodantis vienumą, vieninis (apie gramatinį skaičių): Lykiu vientiniu arba vienlykiu vadina tą, kurs apie vieną daiktą kalba S.Dauk. Veliuoniškiai lietuviai vartoja savibalsį u pabaigoje antro linkio víentinio skaitliaus daiktavardžių ir būdvardžių vyriškės lyties JVXXIIIpsl.