sunerti reikšmė

Kas yra sunerti? 1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr. 1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr. 2. greitai sueiti, subėgti:šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš. \ nerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užsinerti
2 sunérti, sùneria, sunė́rė 1. tr. mezgant išnerti drauge: Užbaigiama nerti tinklą taip pat suneriant po dvi paskutines akutes į vieną sp. 2. tr. suvartoti mezgant: Vilnas sunėrėm į nerinį Šts. Daug vilnų išeina – dvim porom [pirštinių] sùnera nemažai Krš. Valė suverpė siūlus i sunérs KlvrŽ. 3. tr. padaryti kilpą: Sunérsiu iš virvių kilpą Skr. 4. tr. sumauti, sukišti: Pirštines į kupetą sunérk, kad neprapultų nuo kita kitos J. | refl. tr.: Taip galvodamas, rankas į rankoves susinėręs, spūdino namo Žem. Nevaikščiosi, rankų kišenėsna susinėręs rš. 5. tr. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Sunė́rė rankas ant galvos ir žiūria Jrb. Mirtinai išsigandęs, sunertas rankas spaudžia prie krūtinės S.Čiurl. Skurdžiai verkė panytėlė, rankeles sunėrus (d.) Paį. Sunértos baltos rankelės, smėliu užpiltos akelės (d.) Slk. Nesuneriu rankų nuo darbelių Kp. | refl. intr., tr. Prng, Gdr, Km: Susinera rankas i nepraleida [vestuvininkų] Vn. Ėjo susiglaudę, susinėrę rankomis LzP. Daktarai susinera rankas i veizas, ligoną apstoję, o negydo Šts. 6. tr. SD452 sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Lauke sunėrė maniežą su keturiais dišliais ir lenktiniu skribulu ant viršaus J.Balt. Langų rėmai privalo būti sandariai sunerti kampuose rš. Sùneria tokius keturius pagalius ir sienas – ir staklės Gdr. Vyrai sunėrė (surėmė) pečius ties karties tvirtagaliu ir ėmė sukti karuselę rš. | prk.: Siunčiu eiles „Pavasarismano kaimyno, nors josios kur ne kur menkai sunertos TŽIV406. | refl. SD210: Koja sugijo, kaulai susinėrė, žaizda išnyko Blv. Apatinis žandas susineria su kaukole rš. | prk.: Nemunelis susinera su upe Mūša S.Dauk. ║ padaryti, sustatyti ką sukabinant, sujungiant atskiras dalis: Medinę triobą gali per dieną sunérti Ėr. Jau sunėrė klojimą Ktk. Iš pagaliukų suneria rėmelius rš. Krosnis sunertà iš akmenų Šd. sunertinaĩ adv. NdŽ: Trobų rentimas sunertinai VĮ. 7. tr. susidaryti vaisiui, susimegzti galvai: Kartais kopūstų lapai užauga, o galva nesunertà Rk. 8. tr. suvienyti, sujungti: Visi, savo karius sunėrusys, ketino su lietuviais kariauti S.Dauk. | refl.: Mindovė norėjo lig nesusinėrusius tuos Lietuvos neprietelius nukariauti S.Dauk. Susinėrė užsienyje priešrauplinė draugija Blv. ^ Susnė́rė kap Naviko jaučiai (labai susibičiuliavo) Knv, Kls. 9. tr. suverti: Sunérti ant ko NdŽ. 10. intr. Skr suduoti, sušerti: Sunėriau su vyte katei Ggr. Sunérk pusberniuo par sprandą Ll. Sunė́rė į sprandą gerai, i nutilo Krš. 11. intr. suklupti, sugriūti: Po pačiom durim sunė́riau Lp. Dabar tep slidu, kad galima lengvai sunért Lš. ◊ akìs sunérti užsimerkti mingant, užsnūsti: Tik sunėriau akis, ažna girdžiu – kas rėkia Vrnv. rankàs (rankàs kójas) sunė́ręs (susinė́ręs) nieko neveikdamas: Ar gali žmogus rankàs sunė́ręs sėdėti Krš. Tai ką, sėdi, rankàs susnė́rus, eik daržų ravėt! Vdš. Sėda rankàs kójas susinė́rę Krš. žiáunų nesunérti nesusičiaupti: Visą naktį iškosėjau, net žiáunų nesunė́riau Užp. \ nerti; antnerti; apnerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti nuneria nunėrė; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užnerti

sunerti sinonimai

Ką reiškia žodis sunertinis? Visi terminai iš raidės S.