panerti reikšmė

Kas yra panerti? 1 panérti, pàneria, panė́rė 1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus ... greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv. ^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv. | refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasìneriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147. 2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž. | prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš. panertinaĩ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28. | refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd. | Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš. | prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61. 3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien. | Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts. | prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč. | refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts. 4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet. | refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar. 5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd. | refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp. ◊ šìrdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran. \ nerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užsinerti
2 panérti, pàneria, panė́rė 1. tr. kiek pamegzti: Kiaulių leku šerti, panérk, Janike, už muni Krš. 2. tr. pritvirtinti užneriant ant ko: Nintys panértos an pakojų Štk. | refl. tr.: Kad karvės daug pieno duotų, daryti taip: Joninių rytą labai anksti, prieš aušrą, paimti nudėvėtą šluotą, pasinerti senu pančiu ir vilkti per kaimyno pievas (priet.) LTR(Br). 3. tr. KI557, Lkš, Žlv nuleisti, nudelbti, panarinti: Kur tu, panė́ręs akis, niūrinėjai? J. Šiandien jis piktas, žiūri akis panė́ręs Skr. Panėrė akis kaip vagis LTR(Jnš). Panertų̃ akių – negali pažint Mrj. Ko vaikštinėji, galvą panėręs? Krsn. Atsisėdo ant slenksčio ir panėręs galvą, veidą paslėpęs rankose davė valią ašaroms LzP. Panėrusi žemyn galvą, ožka įsibėgėjus puola drąsiai net stipresnį gyvulį rš. Bulius dar žemiau paneria galvą rš. Nepanerk veidą tavo žemyn SE149. ^ Gana gerti, reik ir akis panerti VP15. Gerk ir akis panerk LTR(Pp). 4. tr. nukreipti aukštyn (sustingusias akis), pastėrinti: Kaip baisiai panė́rė akis! Kal. Akys panértos – mirs Šts. Kiti, ant žeme pakritę, akis į dangų panėrusys, sustingusias rankas keldamys, atlydos klūkė S.Dauk. 5. intr. suklupti, nugriūti: Kai aš blogom kojom, greit pàneriu Ml. Kur koja kliūva, ir pàneri Ml. Arklys, eidamas nuo gurvolio, kai panėrė nostrikas! Prng. Tu, arkleli, alkanas žagrėj pagriuvai, ir aš išbadėjęs panėriau žemėn Prng. ^ Arklys an keturių kojų i tai pàneria Ml. 6. intr. prk. brangiai imti, lupti, prašyti: Dabar paner̃s už agurkus Pc. ◊ akìs panérti mirti: Maža valgius, nemiegojus, akis tuoj panėrė LTR(Ms). Gėrė gėrė ir akis panėrė flk. \ nerti; antnerti; apnerti; atnerti; įnerti; išnerti; nunerti nuneria nunėrė; panerti; parnerti; pernerti; pranerti; prinerti; sunerti; užnerti

panerti sinonimai

Ką reiškia žodis panertuvė? Visi terminai iš raidės P.