zuikinis reikšmė

Kas yra zuikinis? 1 zuikinis sm. zuikių medžiotojas: Visi zuikiniai šįmet skundžiasi, kad zuikiai išdingo Srd.
2 zuĩkinis, -ė adj.(1) DŽ, NdŽ, zuikìnis (2) KI591, Rtr, NdŽ 1. Jrb iš zuikio kailio: Zuikìnė kepurė NdŽ. Zuikìniai tie vaiko kailinukai, lengvi Jdr. Zuikinį paltą pirkau Ss. Veizu – pačio[je] galūnė[je] toks kažin kas apvalas didelis, teip kaip gera zuikìnė kepurė Als. Sako, zuikìnė ta kepurikė, geros rūšės Krš. Čia pat perone jis rūpestingai segiojosi kailiuku pamuštą paltą, užsidėjo zuikinius antausius A.Vaičiul. 2. zuikiams medžioti skirtas: Zuikìnis šuo NdŽ. Tą zuikinį šautuvą užsitaiso ir eina paparčio žiedą saugot Všt. Zuikinùką šautuvą beturįs Pj. Ans medžioti leka, tura šratų zuikìnių, stambesnių Krš. Ale matai, kaip zuĩkiniai šatrai gali toli neštis Dgč. Ji (kalytė) zuikìnė buvo, zuikių man parnešdavo Bsg. Zuikìniam vanagui vištą paimt nieko nėr – žiūrėk, jau nešas Jrb. Čia gyvenęs būrys arklininkų, antras būrys šunininkų, auklėtojų ir augintojų bent kelių dešimtų medžiojamųjų šunų: zuikinių skalikų ir paukštinių uodikų Vaižg. 3. BzF201, KŽ savo forma panašus į zuikio galvą: Zuikinės grūšios Plv. | Muno bočiaus vieto[je] tik buvo viena obelis saldinelė i viena zuikìnė Yl. ║ savo išvaizda ar kūno sandara primenantis zuikį: Gi pirma sudžiūvę tos avys zuikìnės, prastosios Mšk. Zuikìnis arklys – pasturgalis smarkiai nuleistas Ggr. ║ kurio plaukas zuikio kailio spalvos: Šeši vaikai juodi, šeši zuikìniai DūnŽ. 4. iš prastos pievos, zuikyno: Pliaukšt dešimt karvių burdinkš padarė nuo to kvepiančio zuikìnio šieno Btg.