žvyrius reikšmė
Kas yra žvyrius? žvỹrius sm. sing. (2) NdŽ, KŽ, LD255(Dsm, Plš), GrvT34, Nm, Sld, žvyriùs (4) Alv, Pns, Srj; MitII145, M, L, Rtr žr. žvyras: 1. Žvỹrius, kur akmenaičių daug LzŽ. Žvỹrių vežė keliam taisyt DrskŽ. Kelią išpilinėja žvỹrium Str. Žvỹrium keliai išpilti, dulka, kai važiuoji, net dantyse grikši Klt. Žvỹriaus privežė prie klebonijos kiemo, tai apskundė Grš. Kad daugiau kas papiltų žvỹriaus, nebūtų tep šlapia Prn. Kiekvienas turėdavo savo sklypelį [taisomo kelio], veždavo žvỹrių Kur. Žvỹrių veža, tai net namas dreba Graž. Iš dvaro papalių geriausias žvyriùs Dkš. Aplink jų pirkią žvỹriaus pripilta, baisiai gerai Klt. Iš žvỹriaus takai supilta Drsk. Kai užvežė žemių, tada žvỹriaus pylė Gdr. Ėjau per upelę, žvyriùs tokis Pv. Kitam krašte yra ir žvyriaũs Alv. Mūsų [žemės] žvỹrių išėmė visą, tep graži vieta buvo Šmn. Žvỹrių iš te vežė, duobė didelė Žln. Žvỹrius čia visur buvo Sug. Metras gilumos [kasant šulinį] žvỹrius buvo Avl. Liko šulny tik žvỹrius, senka Klt. Jei bus žvyriùs, tai bus ir vanduo Dg. Nutryniau stalą su žvỹrium, net šviečia Ktk. Atsinešam žvỹriaus ir šiaudų gniūžtę ir šveičiam stalus Rdm. Graužavirbės būna žvỹriuje, graužia žvỹrių Brb. Anta žvỹriaus vištėliai išej[o] Rtn. Vištos lesa žvỹrių Pns. Žvỹriaus papiliu, popieriaus prikarpau [žiemą vištom] Klt. Pamuš kojas basa in žvỹrių Klt. Griksi žvỹrius po kojom, neinu Rtn. Kai dėjaus an tokio žvỹriaus, akį pasidaužiau Brb. Veža į laukus du maišu: vieną su sėkla, antrą su žvyrium i pradeda sėti žvyrium LTR(Srj). ^ Mažučiai kai žvỹrius agrastai, kas iš jų Klt. Akys kaip žvỹriaus pripiltos Grš. Burna tokia kaip žvỹriaus pripilta Mlt. Kai žvỹriaus pripilta kojoj Švnč. Sunkumas kaip žvỹriaus krūtinėn pripilta Slk. 2. Apie mus tę žemės prastos, daugiausia žvỹrius Ig. Vienas žvỹrius, kas tokioj žemėj augs Kzt. Te baisus žvỹrius, niekas neauga Žl. Te niekas neauga – žvỹrius Arm. Turėjau [arus] imt, kur žvyriùs, klony vanduo stovi Dg. Žemė prie žvyriùkui, aukštesnė vieta, nemirksta vandeny Žl. An žvyriaũs mažai kas auga Pns. Čia žvyriùs, žvyriùkas, kai an kelio papilta Pun. Žvỹriaus bulba ažvis gardesnė Klt. Mūsų žemė labai žvyriùs Pun. Menkos pas mus žemės: balos, čia pieskos, žvỹriai, akmenyčios, nėr nė kur sėt LKT371(Nmn). ^ Tą giriniuką šiurpuliai kaip žvyriai perpylė, ale nieko nelaukdamas pasiėmė pinigų … ir parkeliavo namo BsPIII14(Nm).