žūtis reikšmė
Kas yra žūtis? 1 žūtìs sf. (4) Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; L43 1. Dgl prapultis, pražūtis: Karas žmogų į žū̃tį veda Snt. Munie vis tiek žūtìs pryeina Vn. Jis kriokė vis: žūtìs, žūtìs jiems! Pgg. Antpuolė žūtis, ir pražuvo žydai Šts. Tėvų žūtis degančiame kaime paliko neišdildomus pėdsakus vaiko sieloje J.Dov. Drąsiai už laisvę, teisybę kovokim, nesibijokim žūties prš. Ir ciesorių Rymo kad būt neprietraukęs[is], niekad žūties lenkų nebūtum sulaukęs[is] Nz. Deguonies badas – visos gyvūnijos žūtis sp. Kodėl tu nematei tikrosios gyvenimo kovos, kur žūtimi galima laimėti sp. Nesipirškite mirčiai savo gyvenimo paklydimais nei neužsitraukite žūties savo rankų darbais brš. Vietinė žūtìs MedŽ365. | Žūties koeficientas (mat.) rš. | prk.: Daukantas pritardavo, visas tarytum atkusdavo, niekada neprimindamas savo kartaus patyrimo, visų savo planų ir iliuzijų žūties R.Gran. Radosi įvairūs pažvilgiai apie priežastį žūties ir apie pagelbėjimą, pagydymą ligoto kūno tautos A1884,2(J.Šliūp). Persigandimas – dar ne sielos žūtis rš. Su meilės žūtimi visas pasaulis poetui aptemsta ir visa žemė prisipildo begalinės gėlos rš. 2. išnykimas, prapultis: Žuvęs daiktas gali atsirasti, bet daiktas, kurį yra ištikusi žūtìs, yra amžinai dingęs FT. Laivą yra ištikusi žūtìs NdŽ. Po karo amerikiečiai ryžos išgelbėti Atėnų paminklus nuo žūties Šlč. Netikėki šilo žūčiai, pušys naujos dygsta J.Jan. 3. labai sunki būklė, vargas, kankynė: Par ėmimą akrūtų didelė žūtis J. Viena žūtis iš vandens atolą grėbti J. Žūtìs buvo ir gana baudžiavos laikais Als. Baisi žūtis buvo su jaučiu arti, kad reikėjo Šts. Tikra žūtis arkliam dirbant tokioj kaitroj Srv. Eik, žūtìs, ir žūni dar i sutemus – užteks, pasiilsėk Brs. Su tuo žmogu tik viena žūtìs Slnt. Bus visiem badas i žūtìs Plv. Dėl jų par tiek metų žūtėje tarnavo Nz. 4. scom. kas vargsta, sunkiai dirba: Esam žū̃tys tokie, kas mūso pasigailės Šts.
2 žūtis sm. [K] žūklė.