bjaurybė reikšmė
Kas yra bjaurybė? bjaurýbė sf. (1), bjaurỹbė (2) K, Nm, Žm, Vlkv, bjaũrybė (1); R, SD174 1. bjaurus, šlykštus daiktas (gyvas ar negyvas): Ui, kažkokia bjaurýbė užlindo už kaklo! Rm. Neimk tos bjaurýbės į rankas, mesk! Rm. Anie ėda cibules, česnakus, visokias bjaurýbes Krt. Ežis padeda jam pievas ir girias vokti nuo gyvačių ir kitų bjaurybių S.Dauk. Bjaurýbė, ne žmogus, kad taip paleidęs liežuvį Grž. 2. bjaurumas, piktybė, netikumas: Bjaurýbė jūsų šunio – nė praeit negali Kp. Irgi bjaurybė̃lė šito gyvulio! Ds. 3. šlapumas, subjurimas: Tik varnos dar bjaurýbę rudenio garbin K.Donel. 4. prk. suirutė, netvarka: Buvo čia didelė bjaurýbė Pgg. 5. prk. daugybė: Bjaurýbę pinigų jis turi Kp. 6. psn. dvasios sugedimas, nuodėmė: Ana žeminos ir išpažino bjaurýbę ir nevertumą savą DP117. Tur saugotis puotų, apsirijimų ir girtavimo, ižg kurių potam išeit bjaũrybės ir svetimoteravimai DP488. Bjaurybėsna buvo inpuolęs sunkiosna SPII48. Apmazgok mus nuog piktybių, taip ir nuog visų bjaurybių Mž65. Ing griekus, in bjaurybes įbraidinami esme BPII53. 7. scom. kas netikęs, nenaudėlis (kartais ir gera prasme): Tas bjaurýbė mane išgąsdino Pn. Būk tu man tokiam bjaurỹbei – į tokią nelaimę žmogų įtraukti! Gs. Jie čia, bjaurybės, skeryčioja, smarkauja J.Jabl. Eikit ir išmuškit tuos visus bjaurybes M.Valanč. Ak, ta mano pamotelė yr didi bjaurybė KlpD19. Ko tu čia lendi, bjaurybe! J.Jabl. Eik tu, bjaurýbe, kas iš tavęs bus! Grg. Oi tu, bjaurýbe, dar neseniai pradėjai slibizavot, o jau mane mokini! Smn. Atšipęs tas bjaurỹbė kirvis – visai nekerta Gs. Kepurės bjaurýbės negaliu užsidėt, per maža Rm. Tekit, šunes, bjaurỹbę uodegą! Jrk50. Na tu, bjaurybìke, ką padirbai! Lkv. | Tas pyragas skanus bjaurýbė! Grg. Greitas bjaurýbė arklys Rm. Graži bjaurýbė (mergina) kaip velnias! Rm.