ilsėti reikšmė

Kas yra ilsėti? ilsė́ti, ìlsi (il̃si K), -ė́jo intr. pavargus nuo darbo stovėti, sėdėti ar gulėti; po darbo būti nieko neveikiant, kad vėl sugrįžtų jėgos; taisytis po ligos: Po sunkaus darbo visą dieną ilsė́jau Sr. Po vargų malonu ilsėti S.Dauk. Dieną girėse medžiojo, o naktį ilsėjo S.Dauk. Viduj Dunojeliaus ilsėsiva S.Dauk. Ilsa kaip iš medžio kritęs Plt. Ilsėjo tada žemė per keturias dešimtis metų ChTeis3,11. Girneles traukiau neilsėdama, ugnelę kūriau neraginama LTIII438. ilsė́tinai adv.: Nor miego kožnas, kaip matau, ir gult ilsėtinai PG. | refl.: Po sunkių kautynių dalinys ilsėjosi miške rš. Nuvargau, dabar ìlsiuos Slk. Po tokio sunkaus darbo dabar aš tik ìlsiuosi Brt. Ar tu sergi, ar tu teip ìlsiesi? Brt. Tu nieko nedarai, tik ìlsies ir ìlsies Vdš. Aš ilsiúos nuo savo darbo K. Atsisėdęs ìlsisi Mrc. Ilsisi kaip žiemos metu ratai TŽIII379. Kol jaunas, dirbk, pasenęs ilsėsys Krtn. Bepiga ilsė́tis medelių pavėsy Dkš. Abudu nuėjo ilsėtųs J.Jabl. Kur miegt, kur ìlsis DP177. | Akys ilsisi baltuos snieguos kalnų S.Nėr. | Čia trejeta jos vaikelių ilsis ant kapų (palaidoti) Sz. ◊ ilsė́tis ant láurų po laimėjimų nieko nebeveikti: Buržuazija laisve pasinaudos ilsėtis ant laurų, – proletariatui būtinai reikalinga laisvė savo kovai dėl socializmo visu platumu išplėsti rš. Tarybiniams žmonėms neįprasta apsvaigti nuo laimėjimų ir ilsėtis ant laurų (sov.) sp. \ ilsėti; atilsėti; išilsėti; pailsėti; perilsėti; prailsėti