labinti reikšmė
Kas yra labinti? lãbinti (-yti), -ina, -ino tr., labìnti, -ìna, -ìno 1. R, MŽ, N, [K] sveikinti, sakyti „labas“: Munęs nelabina, nebsveikina marti Šts. | refl. Krš: Mes su juo nesilãbiname Zp. | Jaunieji jau tiktai labinasi sveikindamies Brt. 2. perduoti sveikinimus, linkėjimus: Labinkit brolį BŽ391. 3. linkėti laimės, sėkmės (senovinėse laidotuvių apeigose): Draugai budėtuvėse ar budėse, apspitę lavoną, gėrė, labindami jį, prisipylę taures alaus rš. 4. malonėti, gerinti: Senis nori, kad jį visi labintų Šn. Aš ne vaikas, kad mane lãbintum Svn. Lãbink šunioką, ans nėko nedaro Akm. 5. maldyti, raminti, švelninti: Labinti neapykantą Anibalio ant rymionų S.Dauk. 6. refl. gerintis, meilikauti, pataikauti: Lãbinas, mat nori, kad vestuvėsna kviesčiau Svn. Jei jis labinas, tai jau žinok, kad jam ko nors iš tavęs reikia Všk. Nesilabink kaip šuo Akm. Bajoriūnas susigėdydavo ir po valandėlės pradėdavo pats prie jos labinties rš. 7. NdŽ šnekinti: Lãbink (ukatink) aną, bene važiuos į turgų J. 8. būti naudingam, daryti gera: [Bangos] gali būti žalingos ir naudingos, kenksmingos ir labinančios Vd. 9. refl. NdŽ eiti geryn, gerėti, sveikti: Ligonis lãbinas (eina geryn, stiprinas) po aplankymo J. 10. Skr keikti, barti; plg. labyti: Tu nelãbyk to žmogaus – jis geras yra Vlkv. \ labinti; įlabinti; išsilabinti; nulabinti; palabinti; pralabinti; prilabinti; susilabinti; užlabinti