labas reikšmė

Kas yra labas? 1 lãbas sm. sing. (2) NdŽ 1. gerovė, nauda: Visa geriausia, ką sukūrė pažangiausi mūsų šalies žmonės, mes panaudojame liaudies labui sp. Kryžiokai, labu vieros pasimetę, mokėjo svetimas tautas kropti ir vilioti S.Dauk. Pats gi žmonių labas, jų kalba ir apšvietimas jiems nerūpėjo J.Bil. Tėvai dirbo dėl labo kūdikių savo A1885,6. Jum negera, ir jam ne lãbas Sv. Aš žuvau dėl tavo lãbo Ds. ║ gėris: Labo diegui augt ramiai neduoda rš. 2. turtas, lobis, gėrybė: Ir saugojo kas diena kaip didžiausio labo: netil medžio, – nelaužė nei mažiausio žabo A.Baran. Pereis metai, antri, jis pragers man visą labą!.. V.Piet. Jis su visu labù atstojo K. Pilį sugriovė ir visą jų labą pasiėmė A1884,355. Bet, manant girios labą aprašyti, paaiškinti reikia, kas teko ten patirti rš. Kiek čia lãbo supleškėjo (sudegė), oi oi oi! Grž. Dvi kiauliukes turi – tai visas lãbas Vlkv. Parvedžiau pačią iš vargano stono, ant mano labo sau ragus įgavo JD432. Plėšikai … visą lãbą buvo jau pagabenę Jrk77. Mužikai, prisikrovę malkų, su visu labu (reikiamais įrankiais) važiuoja sėt Lzd. | To lãbo nėkada netrūkst Lkv. Kam dar tiek daug grėblių turgun atvežei: tą labą kožnas pasidaro Pg. Jau pri mūsų to lãbo yr Vž. Tą labą gausi visur J. Aš vislab turiu (aš visu labu aprūpytas esu), ko aš privalau KII308. | Atrado čia moterišką an kalno, ta jam visą labą (visa, visą padėtį) išdavadijo Jrk16. ^ Šito lãbo ir ant tvoros kabo (tai maža reikšmės turintis dalykas) Trgn. Dievui – labas, velniui – stabas PPr283. Eik su visu labu velniui gerklę užkimšti! KrvP(Rs). 3. sveikinimas: Už labą nei žodį (nieko prieš neturiu), tik duonos neprašyk! Srv. Už labą nei žodžio, ale valgyt nepeši PrLXVII26. ◊ abù labù abudu (abidvi), turintys tų pačių (dažniausiai neigiamų) ypatybių: Puodas katilą vainoja, abu labu tokiu J.Jabl. Abu labu tokiu, kotas į kotą M.Valanč. Abu labu panašu, kaip du vandens lašu KrvP(Žg). Tas ir sako: ir tu, ir tavo advokatas – abu labu LzP. Abi labi begėdi, veltėdi J.Jabl. Abu labu tokiu: vienas sukumpęs, antras sulinkęs K.Būg. Abu labu, vienas kito neatsvertų Ukm. Abu labu dygiu, kaip dagis su usnia Pln. Vienas kitą peikia – abu labu tokie Grž. Abi labi tvoromi lipinėja TŽV587. vìso lãbo DŽ 1. iš viso: Lenkai viso labo vieną dvibalsį numinę teturia savo kalbo[je] Jn. Buvo jie perskirti viso labo tikt dvi ar trys dienos rš. Jų ten yra viso labo keturi – su visais kvailiais Vl. 2. linkėjimas gero atsisveikinant: Tai jau palieki mus. Na tai vìso lãbo tau Br.
2 lãbas interj. NdŽ, DŽ fam. sveikinimasis, linkėjimas: Įėjęs nors labas pasakyk Pn. Alio… O – labutis! Jūsų įmonei jau 5 metai? T.Tilv. ◊ neĩ lãbas, neĩ ãčiū sakoma nerodant dėkingumo, nekreipiant dėmesio, būnant abejingam: Jis verčiau kokių žolelių pasrėbs, ant šaknelių užpiltos krūminės išgers, o tamstai nei labas, nei ačiū sp.
3 lãbas, -à adj. (4) K; N, K.Būg 1. turintis teigiamų bruožų, geras, teisingas: Tasai piršlys, labas žmogus, pačiai nesisakė JV551. Kad tu pažadėsi labamjam bernyčiui, retai atlankysiu, meiliai pakalbėsiu RD25. Jei joje taip neelgsimės, kaip pridera namuose … ir prieg tiemus, teip labiemus svečiamus DP352. Labiáusias žmogus Dglš. Viską reikia priimti: ir labą, ir piktą V.Piet. Nieko labo Vytautas nuo tų žygių nepešė S.Dauk. Apie save negaliu Jūsų Mylistai nei jokio labo parašyti V.Piet. 2. tinkamas, prideramas, vertingas: Laba vieta ten J. Kad ir prastos dovanėlės, laba tavo išmanėlė JD946. Tur savo išmintingas ir labas priežastis S.Dauk. Kas tada liekti labo noro vyrui? LTII74. Šiemet pavasaris labas Pnd. Norint laimingai labus medžius įveisti, reik dar skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio įsimėklinti S.Dauk. Žiūrėk, maž kur labèsnis, iškepesnis [blynas] Krok. lãba n.: Kai užnakvos tie sveteliai, bus ir jam nelaba NS486. ^ Vilkui bėgus lab (laba) ir uodega Kv. Šunį ginus, laba ir uodega Vkš. labaĩ adv.: Labai padarei! Še! Tau, lydeka, pamokslas atentyje pelių negaudyti Blv. Bet labiaus yra apynius kimšti į bačkas arba bosus, drobe išmuštus S.Dauk. 3. malonus, mielas: Labas vakaras po naudingai praslinkusios dienos M.Valanč. Teatiduoda už manęs savo jauną dukružėlę, jei ne labu noru, tai prievarta V.Krėv. Aš tijūnui labą žodį, man tijūnas nei žodelio NS157. ^ Kad prašvito saulelė ant lãbo vakaro (tik vakare) Dl. Kiek prašai ant lãbo ryto (iš pat ryto)? Rdm. Tu lãbo ryto ir to nenutylėjai (neišbuvai tylomis) Tvr. Nuo labo ryto pradėjo keiktis Grž. Rytoj vėl nuo labo ryto lig vakarėlio prie šiaudelių rankas kojas miklint reiks rš. 4. vėlokas: Jau yr lãbs čėsts Grg. Ta buvo labo meto (nebejauna) ir buvo gyvenusi su vyru savo septynerius metus BPI115. 5. SD348 didelis, žymus: Galvokarto nepadaryčia teip lãbai dovanai tavai VoK51. Jiemus labiausias gėrybes buvo inteikęs MT41. ◊ labà dienà; lãbą dĩeną sveikinimasis dieną: Labà dienà! Brš. Labą dieną! Up, Vl, M. lãbą (lãbą diẽną) dúoti (sakýti) sveikinti ką dieną: Lãbą sakau, motinėle, o kur tavo dukružėlė? Čb. Išpuikęs, nei labõs dienõs neduoda Rdm. Boba tau sakys labą dieną, o tu nė žodžio jai neatsakyk Mrj. Aš mergelei labą dieną, man merga labesnę Mrc. Aš tijūnui labą dieną, manei tijūnas koką [= kuoką?] JD659. Aš mergelei labą dieną, ji man nė žodelį BsO291. lãbos diẽnos sveikinimai, linkėjimai (prašant perduoti): Labų dienų visai Redakcijai K.Būg. Duok jam nuo manęs daug labų̃ dienų̃ KII318. Labų dienų nunešiu Mš. Jūs broliui nedavėt labų̃ dienų̃ parnešti VoL290. Vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Kokias labas dienas nuo mūsų svečias tad aniems nuneš? LC1884,26. Labas dienas duomi R185, MŽ246. lãbą nãktį; labõs naktiẽs atsisveikinimas vakare ar naktį: O dabar labą naktį, reik skubėti namo I.Simon. Likit sveiki! – Labõs naktiẽs! Rdm. Labõs naktiẽs, kūmai! Vlkv. Kas vakarykščio sapno ieškotų, tam labą naktį galim užtraukti Mair. lãbą nãktį dúoti (žadė́ti); labõs naktiẽs linkė́ti atsisveikinti vakare ar naktį: Labą naktį tau žadu KlM36. Labą naktį duomi R263. Dabar jums linkiu labos nakties rš. lãbas rýtas; lãbą rýtą; R259, MŽ346, B sveikinimasis rytą: Labas rytas, mergužaite, aš tamstos pirmasis D79. Kakaryku, gaideli, labas rytas, mergele JV117. Labs ryts rytelis, ką čia gera veiki? LTR. Užeik po lãbo ryto (pasakęs labą rytą) ir paklausk Skr. Ne kas ryts labas ryts Sln. lãbą rýtą (labùs rýtus) dúoti (pasakýti, linkė́ti) sveikintis, iš ryto susitikus: Eik, vaikel, ir gražiai pasakyk tetulei lãbą rytą Skp. Kiek jis man davė meilių žodelių – šimtą labų rytelių Mrj. Kai aš nujojau pas jaunosios mergelės, tai aš jai daviau labus rytelius Vlkš. Tas man sakė labą rytą, aš jamjam nei žoduką KlvD103. lãbas vãkaras; lãbą vãkarą sveikinimasis, linkėjimas gero vakare: Labas vakaras, uošveli! Ar namieje mergužėlė? RD174. Labą vakarą! Kt. Ačiū tamstai už labą vakarą, bet aš niekuomet nedatyriau nei dienos nedoros, nei vakaro nelabo M.Valanč. lãbą vãkarą sakýti (dúoti, parnèšti) sveikinti ką vakare: Tai ji labą vakar sakė LB79. Duokit tėvužėliui labą vakarą JV167. Parnešk mano panaitėlei šimtą labų vakarėlių LMD.

labas sinonimai

labas antonimai

labas junginiai

labas rytas, labas vakaras
Visas Labas Kaunas

Ką reiškia žodis labastis? Visi terminai iš raidės L.

Draugai