vokytis reikšmė

Kas yra vokytis? 1 vókytis, -ė (ž.) smob. (1) MitI64, K.Būg, LVIV492, NdŽ, KŽ; S.Dauk, I, LsB572, vokỹtė sf. (2) NdŽ, KŽ, KlK22,75(Lkv), Rt, vokytỹs, -ė̃ (3a) DūnŽ, Klm, Pkp, Plt žr. 1 vokietis: 1. Vókyčiai čia parejo po maro Klp. Muno atminime vokytỹs gyveno Šauk. Buvo vókytis, turėjo krautuvę: silkės, šnapšės – visko vókytis turėjo Plt. Vokiškai mokėjo aiškiai, jau su vokyčiaĩs kalbėjo Sd. Mus vokyčiaĩ mokino gerai dirbti, švariai Krž. Tasai yra vokytỹs daugiau Vyž. Vokỹtės gražiai rėdės – kaip lėlės DūnŽ. Vienas turėjo lietuvę, kitas turėjo vokỹtę sūnus Ms. Vokỹtė po karo pri mūso trynės, dabar atsiunta dovenų Rdn. Po karo buvo vokytìkė nu bado atbėgusi, daba atsišaukė Krš. Ano pati buvo vokỹtė, iš Karaliaučios vesta Plik. Ne vókytis davė gyvastį, ne ans galia atiminėti DūnŽ. Papilės miestelė[je] yra vienas namas, kur kitą sykį gyveno vokytis liuteronas LTR(Pp). Motriškosios už gudą, lenką ar vokytį tekėti už visų didžiausią sau gėdą turėjo S.Dauk. Tokie po šešioleka metų vokytẽliai šėrė arklius Akm. Munęs neišskyrė, kad aš ne vokytẽlė Žeml. Vokytelis pupų davė, vokyteliuo dėkuo Ggr. ^ Žemaitis vis mandresnis kaip vokytis (juok.) Rt. I blūdija kaip vókytis po pietų End. Durnas kaip vokytỹs po pietų Krž. O anam eita kaip vókyčiuo nu stogo Krtn. Užsimanė kaip vókytis lašinių Šv. Ko švilpioji kaip vókytis duonelę pabengęs Šts. Šoka kaip vókytis ant kapais (ne vietoje, ne laiku) Šts. Ir vókytis ne su pirštu padirbtas Šts. Stypso it vokytis M.Valanč. Čia tas vókytis antpuolė kaip kiaulė į bulbes Sd. Je, je – amžina vokỹtė (apie besididžiuojančią vokiškumu) End. Raišo vókyčio (rūstaus viršininko) reik – nesusitvarkysma par demokratijas Krš. ║ Vókytis įmetė [bombą] į tą vaikų numą Palango[je] Plng. 2. Vokỹtė bėgusi pro šalį i sakiusi: bėkiam bėkiam paklausyti, greitai kunigužis žodį tars End. ^ Vokytỹs, vokytỹs – ne mūso vieros, iškritęs iš rūros kumelės bėros Lk. ◊ vokỹtė aplañkė paleido vidurius: Bene ir tave vokỹtė aplañkė? Šv.
2 vókytis (ž.) sm. (1) Rsn, Knt, vokytỹs (3a) Sd, Vž žr. 2 vokietis: 1. Pasirodė vienam katalikuo sapnė[je] vókytis, kurs atvertė pusę kalno BM365(Grg). 2. sing. col. Vókytis kaip užejo, parvažiavau į kaimą i palikau Gršl. Nebuvo pri to vókyčio teip gerai Šts. Par keturiolektų karą viską atėmė vokytỹs Krš. Po vókyčiu aną (naminę degtinę) daugiausia pradėjo dirbti Slnt. Vokytỹs jau vienas – susijungė, komunizmą pametė Krš. 3. sing. col. Tą žiemą į Rusiją dideli šalčiai buvo, vókytis ir pašalo Sg. Susitarėm visi kaimynai važiuoti, kaip reik besitarant ir užejo vókytis Lž. Vokytỹs ginė ruskį Akm. Vokytùkas užgrajytum, lėktum rusas myždamas Rdn.
3 vókytis (ž.) sm. (1) toks žaidimas lazdomis: Vókytį liuobam grajyti, liuobam medelį tokį pasidirbti i palką Ms. Su lazdoms liūbam išeisiam, tokį vókytį grajysiam Sd. Juzukas dabar perkas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.