datirti reikšmė

Kas yra datirti? ×datìrti, dàtiria (-sta; S.Stan), datýrė (hibr.) 1. tr. I, KŽ išsiaiškinti, sužinoti: Aš tìrte datirstu anos teisybę J. Norėjo datìrti tarp žmonių, kokius anie turi savo būdus, kad galėtų paukštį pažinti po plunksnų DS116(Šmk). Datirk ir veizdėk, jog pranašas iš Galilėjos nesikėlė BtJn7,52. | refl.: Klausiuosi, dasižinau, dasitiriu, išsiklausinėju SD4. Ką aš darau, tu nežinai dabar, bet potam dasitirsi SE247. 2. tr. KŽ išgyventi, pajusti: Aš pats datýriau savo gyvenime daug Krt. Apsakė, kiek prispaudimų, neteisybių ir visa ko piktą datyrė žemaičių šalis nu tų bedievių M.Valanč. Kai pateksi už jauno bernelio, tai datirsi didelį vargelį LTR(Sv). Būčia nemačius aš to bernelio ir nedatyrus to didžio vargelio LTR(Ob). Loskos ir mielaširdystės tavo tikrai datirią tave širdingai ir žyvate, ir smerty savoj garbintumim MKr31. ^ Pikto nedatyręs, dorą nepažinsi M. Visa ko datìrsi, kol su šiuo pasauliu parsiskirsi TŽI314(Sd). 3. tr. RtŽ išbandyti, įsitikinti: Žmonės datýrė, ka tep sako, žino Pv. To nedatýrėm, to negaliam pasakyt Grnk. Čia jau datìrta: kokia žiema, tokia vasara Žl. Papasakos tau viską iš rankos [čigonė] – tą tai aš datýriau Bt. Tada datýrė: kur čigonas naktavoja, te ir avelę randa negyvą Ob. Datýriau, kas par velnias Krš. Datirkit patys save, bau esate vieroje: mėginkite patys save Bt2PvK13,5. ^ Ugnis datira gelžies, o pagunda žmogaus teisingo M.Valanč. | refl. tr. N, KŽ: Mėginu, dasitiriu SD44. O ten dasitirsi kožno teisės teipag melo PK180. 4. intr. įgyti patirties, praktinių žinių: Visokie žmonys buvo: nebuvo kitas datýręs, liuob parmirkys, supūdys vandinė[je] [linus] Jdr. 5. tr. pripažinti: Ne tasai, kurs pats save girias, yra datirtas, bet tasai, kurį Viešpats giria Bt2PvK10,18. \ tirti; aptirti; atitirti; datirti; išdatirti; įtirti; ištirti; patirti; išpatirti; pertirti; pritirti; sutirti