duburkis reikšmė
Kas yra duburkis? dubur̃kis sm. (2), dubùrkis (1) žr. duburys: 1. J, Šd, Pšš, Pc Mūsų kelias neišvažiuojamas – vieni dubur̃kiai Grg. Ratas kad įkrito į dubur̃kį, tik vežimas neapvirto Kair. Pavasarį tas dubùrkis (slėnesnė vieta, duobė, marka) pilnas vandens KlvrŽ. Suvariau kiaules į dubur̃kį (daubą) Pp. Kažin kokiam dubùrkė[je] išsimaudė, ir gavo susną KlvrŽ. Kam tokį dubùrkį (purvo duobę) kieme laikot, dėl ko neužpilat? Skd. Ant tų žemių supila iš prūdų ir duburkių dumblus S.Dauk. Šulinėse arba duburkiuose, girėje iškastuose S.Dauk. Tiek prilijo, kad į duburkiùs (šlapias vietas pievose) neįeiname šienaut Žgn. Toks smarkus lietus nupylė, kad visi duburkiai (šlaito grioveliai) upeliais pavirto Kdn. | Kai nusileisi nuo kalno, dubùrky[je] pamatysi trobas Šl. Susispietė į šitą ankštą tarp kalvų įsmukusį duburkį rš. 2. Gilus duburkis, net arkliai plaukė! Krkl. Neik maudytis į dubur̃kį – nuskęsi Krž. Giliame dubùrkė[je] didelę ir žuvį gali pagaut Vvr. Pats upelis išdžiūvo, tik duburkiūse vanduo beliko Tt. Motriškos išėjo skalbti į dubur̃kį Kv. Dubur̃kyje vanduo šaltesnis Up. Jeigu įkristum į tą duburkį (kūdrą), tai amen: vandens į du augumus Brs.