garsingas reikšmė
Kas yra garsingas? garsìngas, -a adj. (1), -à (3) Š 1. garsus, skardus: Girio[je] balsas garsingas J. Iš visų krūtinių išsiveržė garsingas šauksmas rš. Maži garsingi paukšteliai eina tūkstančiais balselių Pn. Garsingas varpas Kš. | Garsìnga giria (kurioje garsas gerai girdėti) K. Kai oras atsiranda garsingas (kai toli garsas ore girdėti), tai bus oro atmaina Plt. garsìngai adv. K: Čion atjoj’ dragūnų pulkas, trūbydam's garsingai KlvD192. Ha, ha! –prasijuokė garsingai BM364. 2. išgarsėjęs, plačiai žinomas, žymus: Garsinga buvo Kražių mokykla rš. [Ji] pasimiršo esanti garsingojo Rugelių kalvio žmona rš. Kuršaitis – garsìngas lietuviškos kalbos tyrėjas Jn. Garsingas raštininkas M.Valanč. Gyveno vienas garsingas karalius BsPIV188. Teip pasibengė tas garsingas po gires reikalas BsPII16. Yra Žemaičiuose ties Dubysa garsinga pilis M.Valanč.