išpenėti reikšmė

Kas yra išpenėti? išpenė́ti, ìšpeni, -ė́jo tr. 1. SD1199, R369, Lnkv, Btg, Vvs, Lz, Šlčn išmaitinti, iššerti: Vis trys sūnai išpenės momą Dglš. Anas apsigimęs tinginys, tai badu numirs; o kai bus žmona darbšti, tai ir save, ir jį išpenės LTsIV166. Karvių kiek nori [laikyk] – kiek ìšpeni Aps. Išpenė́ti per žiemą K. Rugiai, miežiai nederės, kas bajorus išpenės?! JD1399. Jeib jis ... jas išpenėtų čėsu bado BPI312. Eš išpenėsiu (paraštėje aprūpinsiu) jus BB1Moz50,21. | Šita žemė manę išpenė́jo, tegul ana manę ir suvalgis Nmč. | refl.: Šešiuos gi neišsipenė́si iš pinigų Krd. Žmonėm čia sekas ir be žemės išsipenė́t Dbč. 2. nutukinti: Jūsų arkliai išpenė́ti kaip mulai Jnšk. Išpenė́jau meitėlį riebiai J. Išpenė́ję papjaus, viešnių priprašys Tvr. Kelias geras, arklys išpenėtas – netruks sulakstyti Žem. Aš laukus sėju, prociavoju, neišpęstu teip arklių Žem. Tamstos žirgelis gražus, išpenėtas, o patsai brolaitis žmonių apkalbėtas LTR(Sln). | refl.: Kai išeina į miestą, dykas pabūna, tai išsìpeni kaip bursiukas Jnšk. Prie močios buvai išsipenė́jus, dabar sudžiūvai Ėr. \ penėti; apipenėti; atpenėti; įpenėti; išpenėti; nupenėti; papenėti; perpenėti; prapenėti; pripenėti; razpenėti; supenėti; užpenėti