ištežti reikšmė

Kas yra ištežti? ištèžti, ištę̃žta (ištẽžta Pmp, išteñža Š, KŽ, ištę̃ža, išteñžta Mžš), ištẽžo Š, KŽ 1. Š, DŽ, KŽ, Pmp, Rd, Vad, Šmn žr. ištižti 1: Užtvinimo didelio nebuvo, al žemė ištẽžo Mžš. Vanduo stovi, ištẽžę Kdn. Sniegas buvo purvinas ir jau visiškai ištẽžęs NdŽ. Nū lytaus oda ištę̃žta Sg. Išmirko rugiai vandeny, ištẽžo Kp. Nuo lietaus patvino upės ir ištežo visi keliai A.Vien. Šaldyta [žuvis] visada vertingesnė už sūdytą, tik pagaminti ją reikia, kol neištežo rš. Tešla ištẽžo Š; J.Jabl. Vasaros laike sviestas ištę̃žta Dov. Ka tik nenuraškai [braškių], i sugenda, ištęža Šd. Grybai buvo šlapi ir ištẽžę Vrn. Lepšės tik ištę̃žta – jos geros grybos Lnkv. Kiek metų tie plytai stovi ant lietų̃ ir neištẽžta Pmp. ^ Ne cukrinis, neišteši LTsVI17(Šd). 2. žr. ištižti 4: Jo akys prigeso, veidas keistai ištežo rš. Petrė baigia visai ištèžt [nuo riebumo]! Upt. 3. DŽ, Pš žr. ištižti 5: Kaip rugius kūlėm, tai vis nuo pirmos [valandos], daba žmonės ištẽžę Ps. Dabar pats stebiuosi, kaip galėjau taip ištežti J.Avyž. Jaunas nebuvo teip ištežęs (apsileidęs) Lnkv. A, ta mano Verutė ištẽžus – serga ir serga! Jnšk. Daba jau ištẽžo mano sveikata: žodį kas ką pasakė – man i ašaros Lnkv. Ana nėko nesugeba, ištẽžusi kaip grybas Pln. Ištežęs kaip tešlė LMD(Jnšk). \ težti; atitežti; ištežti; patežti; pritežti; sutežti; užtežti