jog reikšmė
Kas yra jog? 1 jóg conj. 1. R, SD447, K, BzB291, J, Š, NdŽ kad (papildinio ir veiksnio šalutiniams sakiniams prijungti): Dabar apsisakiau visai giminei, jog niekuomet iš savo krašto nevažiuosiu J.Jabl. Matai pati, jog aptekome darbais Žem. Žmonės džiaugėsi, jog gyvolėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna (turi) jau minkštos, jaunos žolelės atsigauti Žem. Pasakyk ir savo broliui, jog aš rytoj išvažiuoju J.Jabl. Jog kitą kartą ir mūsų krašte vaismedžiai ir brandės buvo gerbami, tą dar šiandien žodžiai kalbo[je] rodo S.Dauk. Juk tu žinojai, mano bernužėli, jog neturiu močiutės JV493. Girdėjau, jog sveikas esąs OsG175. Žinau, jog tu mane myli KlG149. Žino, jog esme dulkės Mž354. Anys neatboj, jog iš kelionės buvo apilsę BPII28. | Atsitiko, jog moteriškė apako J.Jabl. 2. kad (išeities reikšmę turintiems šalutiniams sakiniams prijungti): Darbo buvo tiek, jog abu jie nuolat kviesdavosi senį Kirdą patalkininkauti J.Balt. Žalčio dantys tokie smulkučiai, jog negalėtų jais nė įdrėksti žmogui J.Jabl. Motyna taip sušuko, jog ir kaimynai išgirdo Žem. Žirgą taip nujodęs, jog žirgas pakritęs S.Dauk. Taip čia svečiai lankos, jog ir durys neužsidaro M.Valanč. Taip išdėjo, taip išdirbo, jog šuva mėsos neėstų J.Jabl. Mušė ir kūlė jį ... taip, jog ... gymis ir kaklas jo ... aptint turėjo DP161. Pradėjo ... kalbėti taip stropiai, jog kožnas iš to turėjo nusistebėti BPII137. 3. nes: Dalia kūno pelele vadinama, jog tolygi yra pelei nudirtai SD159. Kita sėkla išdygusi padžiūvo, jog neturėjo drėgnumo J.Jabl. 4. R396, P, BzB266 kadangi: Jog buvo šilta labai, nuvilkau nuog savęs didesniąją dalį drabužio I. 5. jei: Jog aš tave nepaimsiu, korok mane LTR.
2 jog prt. juk: Jog ir aš esu ne iš kelmo išspirta M. Jog kartais atsitinka taip J.Jabl. Jog aš tau sakiau, kad aš tau atmonysiu PP12. Jog ji niekados pas mus neidavo rš.
3 jog adv. labai, ypač. Kur jau jog saulė spinda, ten pašalas yr išejęs Šts. Jei jau jog negalėtumi, tuokart aš pats nuvažiuosu Slnt.