kandis reikšmė
Kas yra kandis? 1 kandìs sf. (4) K, Plk, Tv, Kv, Kn, kándis, -ies (1) Als, Sb, Slnt; BPII397, R259, M 1. zool. maža peteliškė, kurios vikšrai kapoja drabužius, ėda javus, miltus, augalus ir kt. (Tines): Drabužinė (drapaninė) kandìs (Tinea pellionella, arba tapetiella) DŽ. Kailiniai suėsti kandų̃ Ss. Kándys suėdė milą neveltą J. Kándys smulkios kaip dulkės J. Kándys kailinius sukapojo Grž. Nuo tų kándžių niekur drapanos nepadėsi: visur jos suras, vis sukapos Grž. Va kándžių kad sutačyta žakieto nugara Sdk. Rūbai jūsų kandims teko BtJokL5,2. Taip pat apynių kandys, kurios yra geltonai baltos, ... mint apynių šaknimis S.Dauk. Javinė (aruodinė) kandis (Tinea granella) rš. Rugių kandìs KI705. Kurį metą pelės ir kañdys grūdus be galo gadina Lpl. Kambarinė kandìs (Tinea biselliella) rš. Miltų kandìs (Tenebrio molitor) KII81. Įsimetė kándis į miltus Škn. Obelinė kandis (Hyponomenta malinella) rš. Vaško kandžių (Galleria mellonella EncVIII871) yra dvi rūšys J.Krišč. 2. zool. maža gyvatė: Kandìs kumelę įkirto Prn. 3. toks žaidimas: Eitam varyti kañdį Ms. ◊ knỹgų kandìs; rš per daug atsidavęs mokslui žmogus.
2 kándis sm. (1); CII76,48 žr. 1 kandis 1.
3 kañdis sm. (2) K; CII439, R, BzBkXVII224 1. kandimas, įkandimas, įkąsta vieta: Kandžio, įkandimo, kąstinė žaizda rš. Šunies kañdis yra baisus Vlk. Šuns kañdis negyna greitai J. Blakės kañdis daug skaudesnis, nekaip blusos Antš. Šunies ir kiaulės kañdis labai skauda ir ilgai pūliuo[ja] Plt. Mažas gyvatės kandis, bet sopulys didis S.Dauk. Pati blusa iššoko, matai, kaip nuėdė: vieni kañdžiai Vkš. Ten jį labai pikta angis įkando, nu kurios kandžio nebėr pagalbos Ns1850,1. Kaipog žalčių ... kandžius ... ižkęst galėsime? DP11. 2. palinkimas ką nors kąsti, graužti: Arklys tura kañdį, kad į lovį kanda Krš. Arklys turia kañdį – ans medį ėda Šts. 3. prk. skriauda, žala: Toks tik ieško padaryti kokį nors kañdį Up. 4. pyktis: Jis ant manęs kañdį turi Rs. 5. užkandimas, užvalgymas: Pietus vadino trumpai – kandžiu Vaižg.