karšinčius reikšmė

Kas yra karšinčius? karšiñčius sm. (2) 1. scom. Š senas, paliegęs, baigiantis savo amžių žmogus: Iš jo jau karšiñčius – dirbti jau nėko negalia Klm. Karšinčius gyvenime blogiau kaip mažas vaikas Ub. Jis vienų vienas, yra tik tėvas karšinčius Bsg. Jau tokia karšiñčius buvo Šl. Tai buvo anūkų dovana karšinčiui P.Cvir. ║ senas, paliegęs gyvulys: Net miegojęs po suolu persenęs šuo karšinčius nepasikėlė, Jurgiui įėjus rš. 2. Vl, Šv, Šlv, Brs kitų išlaikomas, karšinamas, iš išimtinės gyvenantis, pasenęs, pats sau nebeužsidirbantis žmogus: Senis, kurs karšta, yra karšinamas, kurs namuose vien ir stovi, kurs vis serga, tas karšiñčius J. Karšiñčius karšta, o kąršinto[ja]s karšina karšiñčių ling myriaus J. Mūsų karšinčius dar daug padeda savo sūnuo Gršl. Užsirašę sau antrą trobos galą, velka karšinčių gyvenimą A.Vencl. 3. M, J, G89, Kv, Rt asmuo (ppr. jaunesnysis sūnus), kurio pareiga yra iškaršinti senus tėvus, karšintojas: Jonas liko senių karšinčium Gž. Mažasis sūnus paliko butoje tėvų karšinčiu S.Dauk. 4. M.Valanč įpėdinis, paveldėtojas: Visą Lietuvos karalystę užrašė kalavijonims, jei pats be karšinčiaus numirtų S.Dauk. Karšinčiu to krašto buvo Kazimieras S.Dauk.