krūpčioti reikšmė
Kas yra krūpčioti? krū́pčioti, -ioja, -iojo intr. K 1. tarpais trūkčioti, drebėti, virpėti: Ėmė senis kikenti, pamaži krūpčiodamas savo išlenkta nugara rš. Berniukas krū́pčioja, gal išsigandęs OG315. Vaikas nu daikto krūpčio[ja], kažkokį škrupulą įgavo Užv. Kai tu šitei krūpčiosi, tai aš rakšties neištrauksiu Ds. Katinas atidžiai seka, kaip krūpčioja miegančio ūsai rš. Nustebo motina, pamačiusi krūpčiojant Liucijos pečius J.Balt. Nuo susijaudinimo krūpčiojo jo pečiai J.Dov. Į skardinę lempos koją krūpčiodamas daužos stambus drugys A.Vencl. | Giedojo chorai, mirgėjo ir krūpčiojo žvakės J.Marc. Geltonas ugnies liežuvis krūpčiojo tįsdamas aukštyn ir nusileisdamas rš. Kaspija šįvakar atrodo susijaudinusi, blykčioja saulėlydžių kibirkštimis ir krūpčioja taip neramiai rš. krū́pčiojamai adv.: Jis vos laikėsi krūpčiojamai nepravirkdamas rš. 2. baiminantis, nerimaujant gūžčioti, drebėti: Šie sprogimai ir mirties tyla bastionuose vertė juos krūpčioti rš. Dairos, krūpčioja vaikučiai, išgirdę pro langą, kaip raiteliai žvanga, trinksi žemė! Mair. Pradėjau menkiausio šlamesio krūpčioti Vv. Jauna [kumelė], tai vis krū́pčioja Dkš. Būdavo, krū́pčiojam ir krū́pčiojam, kai tik kas sudundena, kad tik žandarai neužjotų Žl. Kiekvienu tėvo pažvelgimu vaikai krū́pčiojo Kp. Ko taip krū́pčioji, lyg baidyklę matydamas? Šmn. Jis ir prieš šešėlį krū́pčioja Tr. Jie iki šiol krūpčioja kažin kokių ten priešingų intrigų rš. Idant po apgynimu jo nekrūpčiodami gyvent galėtumbime DP5. Išg kur tai auga, jog tie nekrūpčioja, kurie daugiausiai bijotis turėtų sūdo baisaus DP16. | Krūpčiojančia širdimi (baimingai) ji seka negirtiną elgesį brolio rš. Širdis krūpčioja, į šitų katakombių tamsybę su žvakėmis įeinant Kel1863,22. 3. traukyti (pečius): Tik pečiais krū́pčioja Lp. \ krūpčioti; pakrūpčioti