lalėti reikšmė
Kas yra lalėti? lalė́ti, lãla, -ė́jo intr. 1. BzF132, BM308, J, BŽ61, Slnt, Kal, Kv garsiai kalbėti, klegėti, triukšmauti: Linksmoji kompanija kvatojo ir lalėjo rš. Ir lãla anie čia susirinkę, nė apsiklausyti negal Grg. Lala lala per vakarus kaip pekliniai, neduoda nė ramybės Vvr. | prk.: Per ceitungas jau vėl buvo lalėt (skambėt) pradėjusi, būk jis nuo savo urėdo … atsisakęs esąs TP1880,45. 2. gagėti, čiauškėti (apie paukščius): Išgirdau lãlant žąsis ir ėjau žiūrėti J. 3. eiti, bėgti: Paršiukai rėkdami lalėjo paskui rš. 4. JI400 dainuoti. | prk.: Visur lalėjo pavasaris, skardindamas šventes rš. 5. smarkiai, su garsu tekėti, bėgti: Vanduo bėga lalė́damas Als. Kur prasimuša vanduo, lalė́ti pradeda į torpyną (smarkiai puola) J. Liūliavo įlanka su keletu lūšnų, už kurių tai ir lalėjo vanduo rš. ║ veržtis, almėti: Kad pradėjo iš žaizdos krau[ja]s lalė́ti Brs. | Pirštas jau trečia nedėlia lãla (pūliuoja, teka), ir nežinau, kas daryt Vžns. Parnakt ir pardien lãla ir lãla, nors tu ją ugnin kišk Trgn. \ lalėti; atlalėti; įlalėti; išlalėti; nulalėti; parlalėti; pralalėti; sulalėti