malonybė reikšmė
Kas yra malonybė? malonýbė sf. (1) DŽ, malonỹbė (2) K 1. SD129 malonė, geraširdiškumas, palankumas: Karalius nori įeiti čia, išreikšdamas malonybę Ns1832,3. Neilgai jo tver rūstybė, amžiną tur malonybę SGII13. Netikra malonybė (apsimestas gerumas, pataikūniškumas) SD106. 2. geradarybė: Tu jam kažkokią malonybę padaryk – jis neatsilygins Ėr. 3. meilumas: Į akis ano malonýbė neišpasakyta Lk. Aš prie jauno eisiu, jauną paslaugysiu, jauno mažas turtas, didi malonybė KlpD33. 4. FT kas teikia pasitenkinimą, malonumas, smagumas: Didelė malonýbė ten sėdėt: visi dainuojam – laukai plyšta Lnkv. Nutarė visi paaukoti visas savo gyvenimo smagybes ir malonybes LzP. 5. malonus daiktas, dalykas: Sviestavičius pavadino jį vokiškai: „Landschaft“; lenkiškojo „widok“, jam matės, per maža tokiai malonybei pavadinti Vaižg. ◊ jõ (jū́sų) malonýbė žr. malonė: Dėl kogi nebučiuoji jos malonybei poniai rankos?! rš. Mergas ponia velijo į daržus pasiųsti, jūsų malonybe, – pagarbiai atsišaukė buvęs vachmistras rš.