nuverti reikšmė
Kas yra nuverti? nuvérti, nùveria, nuvė́rė tr. Rtr, NdŽ 1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvė́riau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvė́rė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo pasmaugs ar dar iešmu nuvers V.Krėv. Guli guli žalnierėlis, galvele nuverta LTR(Antz). Keistutis krisdamas dar savo neprieteliui žirgą ragotine nuvėrė S.Dauk. | prk.: Akim nuvė́rė ir nuėjo Dkš. Tasai ją visą nuveria priekaištingomis akimis rš. Jadvyga su priekaištu ir jau beveik piktai nuvėrė tėvą akimis V.Myk-Put. Sargūnas ilgu tiriamu žvilgsniu nuvėrė Adomą J.Avyž. Ji pakurstė ugnį ir baugiu užguito žmogaus žvilgsniu nuvėrė ateivius, tarsi jie norėtų atimti iš jos kažką brangaus ir mielo rš. | refl.: Nusivérk tu eglės šaka, ne manimi, t. y. nusidurk, kad tu, kur tik šneki, vis manimi pasikandęs J. Mūsų žalmargė nusivė́rė par torą šokdama Kal. 2. nudiegti, pereiti (apie aštrų skausmą): Skausmas nuvėrė paširdžius, mušė į galvą ir užtemdė mintis V.Bub. Jis pasitempia visu kūnu ir staiga skausmingai susiraukia: aštrus dieglys kaip yla nuvėrė strėnas V.Myk-Put. | impers.: Kap pakėliau maišą, visą vertè nuvė́rė Drsk. ║ nusmelkti, apimti (apie jausmą): Mane vėrė ir nuvė́rė [baisi žinia] Lp. Mackevičių nuvėrė šiurpi nuojauta, kad jiedu jau nebepasimatys V.Myk-Put. Dezertyruoji? – skaudžiai nuveria klausimas V.Bub. Skausmingas šiurpulys nuveria Petrui širdį V.Myk-Put. | impers.: Kap rikterėj[o], tai net mane nuvė́rė Lp. Kai pamatau kraują, tik nùveria mane Dkš. Kaip nuvėrė per širdį, tai tas dieglys ir pasiliko J.Paukš. | prk.: Šitie žodžiai it kalavijas nuvėrė jį ligi pat širdies V.Myk-Put. O į tave žodį prakalbėsi, tai tu, būdavo, kaip iešmu širdį man nuveri V.Krėv. Jonui per širdį lyg kas užkaitintu virbalu nuvėrė J.Paukš. 3. Vlk užmušti perveriant, nudurti, nusmeigti: O šitas nori nuvert ją Dg. Tas kapitonas pasamdė žmogžudį, kad ją peiliu nuvertų BsPIV204(Brt). Kap tik peiliu nenuvė́rė jos Bgt. Sapnė[je] pasirodė ant tuo pačiu kalnu, ant kuriuo vakarykščiai taurį buvo nuvėręs, didelis vilkas S.Dauk. Ėmė jis peilį ir nuvėrė savo priarką BBTeis19,29. | prk.: Tankiai išgirsi – gumbas nūvė́rė Lk. Nabagas, klynas nuvė́rė (apendicitu mirė) Ub. Tulžis vera i nū̃vera i gyvolį, i žmogų Lkv. 4. KŽ veriant nutraukti, numauti: Kam tu, vaikeli, nuvė́rei man pusę gintarų nuo raikščio? NdŽ. 5. Grž palikti be to, kas įverta: Paėmęs senąsias nagines nuvérk Lnkv. | refl. NdŽ: Muno naginės jau nusivė́rė Kal. Nusivė́rė naginė, nebegaliu apsiaut Lnkv. 6. nusmaigstyti: Veik kiekvieno krūtinė ordinais, žvaigždėmis nuverta Pt. Ilgame valgomajame salone sienos verte nuvertos sentėvių atvaizdų Pt. 7. Š nuspausti kuo veriamu: Agatai durimis koją nuvėrė [vaikai] O. Pirštą aš jam nuvė́riau su durims Jrb. Tas nuvértasis pirštas toks negeras, nelankstos Krš. Darė duris ir nuvėrė kačiukui galvą Ėr. Septynius [viščiukus] perėjo, tai vieną durys[na] kūtės nuvė́rė Slm. Aš tą pono myliamą paukštį su durim nuvėriau – paragausme, koki ta jo gardi mėsa bus Sln. Atdaras langas nuvėrė jai pirštus LzP. | Kiti nuvera nuritina karpas, kiti iškanda Šts. Taipjau galima girgždėlę su žiemelio pusės buto durimis nuverti LMD(Klp). | prk.: Cvirkienė tiesiog verte nuvėrė durimis nepabaigiamą draugės šneką rš. ^ Nekišk tarp durų: nuvérs liežuvį Šts. Nekiškis kur nereik, nosę nuvérs Krš. Nekišk piršto tarp durių, bo nuvers NžR, Šd. | refl. tr. Š: Aš nusivė́riau pirštą durimis BŽ173. Darydama duris pirštus nusivė́riau Lnkv. \ verti; apverti; atverti; įverti; paįverti; išverti; nuverti; paverti; perverti; praverti; priverti; razsiverti; suverti; užverti; paužverti