nužleibti reikšmė

Kas yra nužleibti? nužleĩbti, -ia (nùžleibia), nùžleibė 1. tr. BŽ468, NdŽ, KŽ, Užv pamatyti, pastebėti, įžiūrėti: Ana nužleibia taką, kuriuo eiti reikia J. Jis nužleibia raštą, kurį ans rašo, t. y. nuregi, numato J. Sau tako nebnùžleiba Skd. Marcė spruko pro duris, nes nužleibė, jog tėvas pančio graibos Žem. | prk.: Kaip išspausdins [apsakymėlį], bene paklius ir į mūsų apygardą, gal kas skaitydamas ir save nužleibs Žem. 2. tr. Rs, Erž, Šll slapta nužiūrėti, nužvelgti: Atlikęs spruk šalin, kad kas iš šalies nenužleibtų Žem. Nužleibė šunį kiaušinius gerant Krkl. Iš ano nužleibei (nurašei) Tl. 3. tr. BzF203, NdŽ, KŽ, Brs, Grg, Užv, Varn, Krkl, Jn(Kv), Lkv numanyti, nutuokti: Pats tiek benū̃žleibi, ka jau ana tiek metų tura Trk. Nùžleibė, ka ten balius, trinas aplinkuo, tyko[ja] išgerti DūnŽ. Nū̃žleibanti buvo motriška: kala mala viena pati Šts. Teip tu dūmoji, ale čystai nerazumnai: bo čystum čystai nenužleibi, kas tai yra Dievas P. Nenužleibu, ar meilės Viešpaties, ar neapykantos esmi vertas? M.Valanč. | Nū̃žleiba ir vokiškai, bet ištisai nemoka Šts. Aš, tiesa, ne ką maskoliškai tenužleibiau S.Čiurl. 4. tr. NdŽ, Pln menk. pavogti, nugvelbti: Tokie pašalinaičiai slankio[ja], dar nužleĩbs ką Krš. Veizėk, žvalgykias, ka tau ko nenužleĩbtų Krš. Visims rūpa ką nužleĩbti, įsitaisyti Trš. A būs kas tus puodus nūžleĩbęs DūnŽ. 5. intr. apsvaigus suglebti, susmukti: Gėrė gėrė ir nužleibo Grž. 6. intr. nuleipti, nuvysti: Vienas žiedas, ale jau nužleĩbęs Pgg. \ žleibti; apžleibti; įžleibti; nužleibti; pažleibti; prižleibti; užžleibti