patupėti reikšmė

Kas yra patupėti? patupė́ti, pàtupi, -ė́jo intr. 1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus rš. | refl.: Būs bjauri, šalta, pasitupė́si, patrinsi Lnk. Ir tave ištrauksiu ant žemės, ir pamesuot ant lauko, idant visi paukščiai dangaus ant tavęs pasitupėtų BBEz32,4. 2. kiek tupėti (apie žmones): Tik anderę kai kėliau, patupė́jau, patupė́jau, ale pakėliau Lel. Kad dar biškį būčiau patupėjęs, būčiau kumeliuką išperėjęs rš. 3. kiek tupėti (apie kai kuriuos gyvulius): Patupėjo meška, patupėjo ir atsistojus žmogui rodo, kad ją keltų LTIV579. 4. Ser, NdŽ galėti, įstengti tupėti: ^ Košė – ne košė, jei šuo patupė́ti negalia (jei netiršta) Krž. Tėvas mėgsta, kad katė ant košės patupė́tų (kad tiršta būtų) Dkk. 5. atsitūpus, pritūpus ką nors daryti: Tóji patupė́jo (paravėjo) bulbose, tai daugiau nieko nebereikia Strn. | Pasiėmęs šautuvą, einu in kiškio patupė́t (patykoti) Vp. 6. NdŽ, Klm, Kl šnek. pabūti kur nors kurį laiką, kiek pasėdėti, pakiūtoti: Vakar atejo anas, patupė́jo ir velniai žino, kur pasdėjo Pnd. Ne žėdnas gi ir šoka [vakarėlyj], kitas gi ir pàtupi kampe Ad. O aš šioks anoks patupė́siu kamputy kur, kol nusibaigsiu Plv. Čia, kapų kampe, par karą patupė́jo Skdv. Sesuo gal nuseina te patupė́t prie kapų Trgn. Duokit man dešimt dienų patupė́t an lovos Jnšk. 7. DŽ1 šnek. pabūti suimtam, uždarytam, pasėdėti: Jam teko porą metų kalėjime patupėti rš. Turėjo vargšas dar kalėjime metus patupėti rš. Tamsiojoje patupė́ti NdŽ. \ tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; patupėti; pertupėti; pratupėti; pritupėti; sutupėti; užtupėti