ištupėti reikšmė
Kas yra ištupėti? ištupė́ti, ìštupi, -ė́jo 1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi šunys nubėgo LTsIV445. | refl. Rtr. 2. tr. K, Š, NdŽ, KŽ, LKT373(Btrm), Vlk, Pns išperėti: Višta vištyčius ištupė́jo J. Dvi vištos ištupė́jo dvidešimt keturis puliukus DrskŽ. Padėki po višta kiaušinius, kad ištupė́t vištukus Al. Kartais vištukus ìštupi krūmuos, dirgėlėsa Pls. Tik ištupė́j[o] višta mažuliukus ir atmetė Dbč. Viena višta ištupė́jo trejis žąsukus Smn. Indikė dešimt žąsukų ištupė́jo Mrs. Ištupėjo pova tris mažas dukreles Ndz. Karveliui padėjo vištos kiaušinį ir ištupė́j[o] Kč. Kai gaidys išgyvena dvylika metų, tai jis sudeda kiaušinį ir ištupi aitvarą MTtV112. Koriuose iš vikšrų ìštupi bites Mrs. Pralupa – materija neištupė́ta [bičių pero] Pls. | refl. tr.: Indikai (kalakutai) tai patys save išsitupi Brb. ║ refl. KŽ perint suvargti, suliesėti: Kad višta išsitupė́jus, visai nesunki buvo [, todėl taip pigiai pardaviau] Nmn. 3. intr. DŽ, Graž šnek. išbūti vienoje vietoje, iškiūtoti: Visą dieną ištupė́jau prie dobilų maišelio, nebebuvo kada ir par turgų perstęst Užp. Ištupỹ (ištupėk) tu tę (bažnyčioje) pusę dienos Švnč. Mat per pernykščias Velykas ištupėjau čia vienas ne dvi, bet visas tris savaites Pt. Ištupėjau visą naktį, sustipau, o jokio tėvo nemačiau LTR(Ukm). | refl. Š: Namie išsitupėjo ir pas mus atėjo Šk. 4. tr. šnek. tupint pasiekti, sulaukti, gauti: Aš šokstuos i dirbu – ką čia ištupė́si Krš. Kiek proto – miškan jiej valdžią ištupė̃s? DrskŽ. Kažin ką čia ta mūsų baba ištupė̃s: tupi ir tupi Srv. Trečia savaitė čia tupiu ir nieko gero da neištupė́jau Adm. | Kad aš ir tupiu lovoj, ale ir ištupiu [vaiką] Gs. ^ Et, tupi, kaip višta ant kiaušinių, ir manai, kad dangaus karalystę ištupėsi? KrvP(Vs). Velnią gali ištupė́ti an to ledo End. 5. refl. šnek. būnant išsitaisyti, pasveikti, išgūžėti: Mažam tas vištėlis išsitupė̃s? DrskŽ. Gal išsitupė̃s? Ėr. 6. tr. Rod suvirškinti skilvyje esantį maistą (ppr. apie paukščius): Pilnas gurklys – neìštupi viščiūtė Klt. Višta neištupė́jo gurklio ir nudvėsė Ut. Nieko tai vištai daugiau nebuvo, tik neištupė́tas gurklys Rm. Višta neìštupi gurklio, reiks pjaut Ds. Kai višta neìštupi gurklio, tai neša ant girnų viršaus ir suka tris kartus, kad ištupė́tų gurklį Ml. | Tėvas gurklį ištupė́jo (skrandžio nebeskauda) – šiek tiek geriau Dkk. 7. intr. šnek. išsėdėti kalėjime, iškalėti: Va, tik dar ištupė́jo du mėnesiu ir vėl nesmeta – savo daris Krok. Ištupė́jo penkis metus, o daugiau dovanojo Ps. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po keletą metų B.Sruog. \ tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; patupėti; pertupėti; pratupėti; pritupėti; sutupėti; užtupėti