gurklys reikšmė

Kas yra gurklys? gurklỹs sm. (3) Š, Sb, Kp, Ds, (4) KBII66 1. BB3Moz1,16 paukščio stemplės galo išsiplėtimas, gūžys: Vištos pilnas gurklỹs grūdų J. Kad prilesė višta – gurklỹs kietas kaip akmuo Lnkv. Višta atėjo su dideliu gurkliu, matyt, gerai prilesus Grv. Tušti vištų gurkliaĩ Švnč. Vištos buvo pilnus gùrklius prisilesusios Dov. Ką dainuosiu, ką ryliuosiu tuščiu gùrkliu JD1435. ^ Iš žąsino gùrklio avižų neatimsi Pnd. 2. SD402 pasmakrė (žmogaus ar gyvulio), paliaukis: Drybso gurklỹs riebaus žmogaus, t. y. paliaukis J. Gurklỹs tik karo Dkš. Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleido svečius pilnais gurkliais namo BsPII258. (Marti) visa žvilga blizga kaip karvelio gurklys rš. Ir gurklỹs žmogui po kaklu reik nešioti Dglš. Paválgai (pavalgyk), sūneli, nebūsi dyku gùrkliu Tvr. Tai riebumėlis jo, net gurklỹs kaba! Bgs. ^ Saulius jaučia ir pats gurklį tempia kunigaikščio rimtumu Vaižg. Abudu buvo itin sočiai pripenėti, vadinas, privalgę iki gurklio Vaižg. | prk.: Klaikus ugniakalnio gurklys (krateris) išspjovęs begalę pelenų Vr. 3. važio priešakys: Arklys išdaužė važio gurklį Pn. 4. indo, butelio kaklas: Pripilk puodynę pieno lig paties gùrklio Slm. Nudužo butelio gurklỹs Kp. 5. susukta karnelė ar butelio kaklo galas dešroms dėti, kimšti: Per butelio gùrklį labai naravu kilbasas dėti Ut. Paskolink gùrklį, tuoj dėsma kelbasas Rk. 6. samtis: Kai negardi sriuba, tai ir vieno gurklio užtenka Nč. ◊ gùrklį papū̃tęs (pastãtęs, patem̃pęs) išdidus: Eina, gùrklį pastãtęs Plt. Kurgi toks ponas – gùrklį patem̃pęs pažint nebenori Dbk. Nenori bile kur sėdėt, nori papū̃tus gùrklį turėt JD6. papū̃sti gurklỹs Š pasipūsti. į gur̃klio bankẽlį padė́ti pragerti: Martynas visą savo turtą padė́jo į gur̃klio bankẽlį Šv. į gùrklį įmèsti pasivaišinti: Įmesk į gurklį Šts.

gurklys sinonimai

gurklys junginiai

  • Povilas Gurklys
Ką reiškia žodis gurklė? Visi terminai iš raidės G.