perkošti reikšmė

Kas yra perkošti? 1 pérkošti tr. 1. N košiant perpilti, perleisti per koštuvį: Parkošk vandenį, kaisdama valgyti J. Perkošk pieną per skudurėlį Krsn. Gėrimą dėl švarumo galima porą kartų perkošti rš. | prk.: Iš aukšto apsvarstė sau planą …: perkošti visus ik vieno lietuvius per savo tinklą V.Kudir. Laikas juos (rašytojus) perkošia (atrenka) sp. Kad anas perkoštų (apsvarstytų, apgalvotų), kas galima prig stali kalbėt, o kas ne, ale kas ataj, tas nuej Arm. | refl. prk.: Persikošė per Kudkudakio galvą daug daug sunkių minčių rš. 2. kiaurai perimti, perpūsti: Saulė taip šviečia, lyg, rodos, norėdama perkošti visą mišką kiaurai A.Vien. Apsivilk storiau, eidama kasti bulvių, nes toks didelis vėjas perkoš kaip bemat Všn. Kas čia toj sermėgėlė – kaip bematant perkošia vėjas Skdt. Kaip tik vėjas perkošė, tuoj ir šalta pasidarė Vv. Žmogus išejai oran, ir perkošė visą nuo kojų lig galvai Prng. Apsivilkau plonai, tai šaltis pérkošė visą Prng. ║ perlyti, permerkti: Kol atvažiavom, pérkošė lietus lig skūrai Trgn. Par tokį lytų kol parbėgau į namus, visą kiaurai párkošė Plt. Párkoštas, parlytas parejo ir susirgo Gršl. 3. žr. 1 iškošti 4: Išeidamas per duris, pasakė žemu, perkoštu per dantis balsu, bet taip, kad girdėtų prabasčius: – Aukso kiaulė! V.Kudir. 4. suduoti, sušerti: Kai pérkošė tėvas diržu vaikus, tuoj aptilo Ds. ◊ tarp ū̃sų pérkošti pragerti: Kits visą ūkį tarp ūsų perkošęs prš. úodus pérkošti kreipti dėmesį į smulkmenas, būti smulkmeniškam: Vadai akli: kurie uodus parkošiate, o verbliudą praryjate (stambių dalykų nepastebite, nekreipiate į juos dėmesio) Sut1. \ košti; apkošti; atkošti; įkošti; iškošti; nukošti; pakošti; perkošti; prakošti; prikošti; sukošti; užkošti