pintinis reikšmė
Kas yra pintinis? 1 pintìnis sm. (2), pìntinis (1) K žr. 1 pintinė: 1. H, R229, MŽ306 Vaisių pìntinis KI472. Ji jau buvo prisidėjusi abu pintinius pilnus ir jau buvo beeinanti I.Simon. Tuoj ir buvo girdėti vištų klegėjimas, kaip jis jas nuo laktės ėmė ir kišo į pintinį Vd. Jo tėvas, pintinius bepydamas, išsimito prš. Lėnė išsikrausto turgaus pintinį I.Simon. Tuojau atėjo tarnaitė, menku Elzės pintinėliu nešina Pt. Kartais gaudavo jie ir kelis pintinius dar visai šviežių žuvių LC1884,24. Ir surinko trupučių septynis pintinius I. Nešiau viršutiniame pintinyj kepones CII161. Bei indėk ing pintinį bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3. ║ pintas lopšys: Vaikas guli pytìny suvystytas Skr. 2. K, NdŽ. 3. vyža: Tai, sesiule, smilktelė[jo] tas bernas: teip gražiai šoka, net pintìniai dryksi! Prng. 4. MŽ, N rimbas: Toks pintìnis supintas iš šešių vytinių Dgč. Ar nematei to pintinio, katruo šonus tavo kulsiu?! rš. Pasidaryk pìntinį, tai ka užgrajysi (sušersi) karvei – randas kai kilbasas būs Vdk.
2 pintìnis, -ė adj. (2), pìntinis (1); SD253, Sut 1. pinant pagamintas, padarytas: Krasė, kašė pintìnė, t. y. pinta iš karklų J. Buvo pìntinė senoviška štūlė Dov. Būta pintinio sosto, pintinės sėdynės K.Būg. Ji padėjo ant stalo pintinį dėklą su obuoliais J.Dov. Be pintinių lopšių, buvo vartojami drobiniai lopšeliai rš. Ar tau teko pintinės akėčios matyt? Vb. Pintìnis kaminas Rud. Pintìnė virvelė NdŽ. Vytinis votkotis y[ra] stipresnis už pìntinį Ggr. Su makaru pintiniu JD383. Botagas pintinis rš. Kančiukėlį pintinėlį vagy pakabinsiu JV1060. Pintìnės juostos tąsios Kp. Pintinės apyrankės, pintiniai žalvariniai žiedai rš. Tylūs vyrai sėdi pusračiu ant pintinių kilimų rš. ║ OG179 raizgant, pinant užtvertas: Pìntinė tvora Pls. Par mum pintìnės žagarų tvoros, kad vištos nelįst daržuos Gdr. Čia ne pintìnė tvora, ne garadų Btg. Aplink atšlaimą pintìnė tvora Dl. Pytìnių statinių tvora tik metus laiko Gr. Klėtis arba džiovytuves [tabokams] strūnija iš medžio, plytų, stembrų ir pintinių tvorų S.Dauk. 2. J apvedžiotas, apdėtas pynėmis, juostelėmis: Pyną uždeda ant pyrago, ir yr pìntinis pyragas Šts. 3. sukeistas, sukryžiuotas: Kišenės rėmeliai prieš išlyginant iš gerosios pusės sudaigstomi pintiniu (kryžiuko) dygsniu rš. Pintine siūle apsiuvama vilnonių drabužių apačia rš.
3 pìntinis, -ė adj. (1) NdŽ padarytas iš pinties, kempinės.