vytinis reikšmė
Kas yra vytinis? 1 vytìnis sm. (2) J.Jabl, Rtr, Trš, Skrd, Rmš, Mrj; Grš, výtinis (1) Up, vytinỹs (3b) Rtr, NdŽ, Krk, Als 1. ŠT158, Šlč, Alk, Žvr, Dkš, Lš, Grk iš vytelių vytas ar pintas lankstus botkotis: Vytìnis lankstesnis, dėl to ans y[ra] skaudesnis Kl. Kur vytìnis arkliam pavaryt? Sml. Savo darbo vytìnis, jeigu jis sulytas, išbrinkęs, tai, jei kirtai tep kap dratiniu, kraujas eina iš arklio Kpč. Su vytiniù galima gerai užkirsti Kal. Nuo šunų atsigint nešuosi vytìnį Nmj. Vytiniù primušė pacą ir paleido LKKXXIX45(Pns). Dar daugiau garbės būdavo, jei kuris sugebėdavo iš karklo vytelių ar plono ąžuoliuko kamieno (suskaldęs jį į daugelį plonų skiltelių viename gale) nupinti lankstų vytìnį ir prie jo pririšti botagą, garsiai juo supliauškinti LKVI377. Drebulėlė klūpo, dreba ties medžiu – dėdės ją išlupo vytiniu skaudžiu S.Nėr. Kad įsisuko jiemdviem vytìniais duot P.Klim. Broliai ir seserys baisiausiai neapkentė Juozapėlio – jis vaikščiodavo nubrozdinta nosimi ir vytiniais nukapotomis kojomis J.Ap. Paėmęs vytinį prilupė lapę ir paleidė, sakydamas, kad daugiau nelįstų in slastus BsPII251. Kas dieną po lauką mitravojo, vytìniais baisiausiai kotavojo JD1173. Pasakyki, mergužė, kuom svečius prikelsiv? – Piršlį vytiniu, suolsėdį klūbiniu, o aš savo bernužėlį meiliaisiais žodeliais JV243. Aužuolinis vytinaitis mokys tave dirbti RD107. ^ Visas kap vytìnis, kojos kap botagai Sn. Nepaleida, kaip žemaitis vytìnio (žemaičiai pratę vaikščioti su vytiniu botagu) Plng. ║ mušimas tokiu botkočiu: Gausi vytinių̃ LKKXXIX45(Pns). Vytìnių jam per šonus Vlkv. 2. E, BzF200, LVIV 628, Klp, Sg, Kin laivo skersinis: Valties griaučius sudarė storas medžio tašas, prie kurio skersai buvo prikalami mediniai groblai, vadinami vytiniais, brangomis arba kumbriais rš(Rsn). Valties vytinius paprastai darydavo iš ąžuolo, lentos būdavo daugiausia pušinės rš(Rsn). Vytiniai eina skersai laivo Plng. Vytìnis liuob būti iš ąžuolo Klp. ◊ vytìnį paim̃ti prilupti: Kai paim̃siu vytìnį, tai čia nesipainiosi! Rs. Aš tau paim̃su vytìnį, nebišmanysi, katra koja beraišti Kl.
2 vytìnis sm. (2) žr. vytininkas 2: Vytìniai troptus traukė Ūd.
3 vytìnis, -ė adj. (2) KI105, Rtr, NdŽ, výtinis (1) NdŽ, vytinỹs, -ė̃ (3a) Lkv 1. Ggr padarytas suvejant, susukant, suktinis: Vytìnis (suktinis) botagas KI505. Vytìnis botkotis K; N. Vytìnis botkotis, kurs yra suvytas iš žilvičių, ąžuolo J. Uosinis vytinỹs votkotis yr stipriausis Šts. Tokį výtiniu kotu votegą turėjau End. I nunešė į kapelius, leido į duobelę výtine virvele Vž. Žirgo kape rasta žalvarinė vytinė antkaklė kilpiniais galais MLTEII693. Juostos esti trijų rūšių: austinės, pintinės ir vytinės MLTEII337. Surasta ir audeklo skiautė, išausta vytiniu audimu iš labai plonų liepos karnos siūlų rš. Daugybė demblių atspaudų pastebėta ant Nidos didžiųjų puodų dugnų. Juose matyti ruoželinis pynimas, vytinis pynimas su dideliais tarpais tarp persuktųjų pluoštų rš. Austinės vadelės gražiau až vytinès Ds. Laukus aria senoviškai, su jaučiais, ir su vytinėms akėčioms ekėja Sln. Kai seniau būdavo lengvos ekėčios – vytinės, ekėčkuoliai mediniai SI406(Bsg). Pradedant genėti karlinius medžius, reik visas šakas lig moterinių (jei tos yra drūktos) išrišti, nuvokti nu visokių ryšių vytinių ar lunkinių S.Dauk. 2. žr. 2 vytelinis 1: Vytinis krestelis, keselis, karbas J. Krepšai vytìniai DūnŽ. Gale stalo, vytinėj kėdėj, sėdėjo moteriškė su akiniais ir lopė kelnes A.Vaičiul. Vytìnis takiukas toks kojoms valyties Akm. 3. LKAI63(Vrn), Kv žr. 2 vytelinis 2: Vytinė tvora Tvr. Statinė výtinė tora Lkv. Vytìnė tora nestipri DūnŽ. 4. LFIII56 žr. 2 vytelinis 3: Lietuvoje žilvitis, arba vytinis gluosnis (Salix viminalis), užauga iki 5–6 m, kartais ir aukštesnis MLTEIII920. Trilapis vytinis (bot. Satyrium repens) F. Vytinio gluosnio vytelės ilgos, storos, bukais galais, su stambia šerdimi rš. ^ Vytìnis kamantinis, aukštyn lipdamas, kiaušius deda (apynys) Nt. Vytinis kamantinis lipa ant aukšto kiaušių dėti Jn.