pralaužti reikšmė
Kas yra pralaužti? praláužti tr. 1. R19 pradėti laužti, pirmą sykį atlaužti: Praláužk kitą miežienio raguolėlį, kur šiltesnis Jnšk. Pirmą kėpį tura praláužti J. Senis paėmė pagrandį, pralaužė ir norėjo valgyt BsPII79. 2. K padaryti tarpą, skylę, išlaužti, išgriauti: Pralaužtà spraga BŽ81. Užtvanka jau vieną kartą pralaužta, ir upeliai teka teka I.Simon. | prk.: Prieš juos nepralaužiama siena stovėjo vargas ir tamsa sp. 3. veržiantis įveikti, pramušti: Demonstrantai keliskart pralaužė policijos grandines sp. | Sparnais pralaužėm dangaus mėlynę, žaibam atstatėm jauną krūtinę V.Mont. ^ Geru žodžiu ir kietą širdį pralauši (paveiksi) KrvP(Br). | refl.: Bet ar jie iš viso prasilaužė (prasiveržė) iki savųjų? rš. 4. pirmajam praminti važiuojant (žiemos kelią): Važiuok vėliau – dabar nepralaužtì keliai Brs. | refl. tr. prk.: Jaunuolis pajėgia prasilaužti kelią į laimę rš. 5. pramokyti, pralavinti: Gelžinės kantrybės reik, kol tokį pūslagalvį praláuži Vvr. | refl.: Zosė truputį prasilaužė jau lenkiškai Žem. Ji greit prasiláužė, kaip valgį virti Vv. Anas truputį prasiláužęs Dkšt. ◊ kẽlią prálaužti pašalinti kliūtis, pirmam siekiant ko: Aš pralaušu kelią (pirmoji ištekėsiu), paskuo galėste ir kiti žanyties Als. \ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti
pralaužti junginiai
- pralaužti ledus