pražydėti reikšmė
Kas yra pražydėti? 1 pražydė́ti intr. Rtr, NdŽ 1. S.Dauk, M, L, LL290 imti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: Pražýdi grikis anksti DrskŽ. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės] Vlk. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos Sug. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s Alz. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius Dgč. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti End. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo (ps.) Eiš. [Sugrįšiu,] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s (d.) Pls. Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji (rožė) pražydės, tai aš parjosiu RD37, N341. Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš DrskD132. [Vainikėli, žaliukėli,] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu JV779. Pražydmi R, R79, MŽ, MŽ104. | prk.: Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė (d.) Lp. Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės Al. ^ Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi End. Atiduos, kai basliai pražydės KrvP(Jnš). 2. NdŽ nužydėti, peržydėti: Žolė pražydė́jo J. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus Slm. | prk.: Mūs jaunystė greitai pražydėjo rš. ║ prk. žydint praleisti: O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi JV1030. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį JV1030. 3. Lš prk. būti subrendusiam: Nuotaka, pražydėjusi merga KlvK115. 4. LEVIII260 prk. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai rš. Pražydėjo nauja draugija rš. 5. prk. apsitraukti pelėsiais: Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgom Lš. 6. prk. praleisti laiką ilgai ką dirbant: Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si Brt. Pražydė́si, ligi išausi Dkš. \ žydėti; apžydėti; atžydėti; dažydėti; įžydėti; išžydėti; nužydėti; pažydėti; peržydėti; pražydėti; razžydėti; sužydėti; užžydėti