prigimtinis reikšmė
Kas yra prigimtinis? 1 prigimtìnis, -ė smob. (2) giminaitis: Ieškojo jo tarp prigimtinių ir pažįstamų DP63. Nekviesk genčių, nei brolių tavų, nei prigimtinių DP341.
2 prigimtìnis, -ė adj. (2) 1. SD1150, Sut, Pmp gimtasis, įgimtas: Nepaprastas žinovas savo prigimtinės kalbos, ne tik gyvosios, bet ir senoviškos J.Jabl. Prigimtìnis liežiuvis Dglš. Kultūra yra žmogui ne gamtinė, bet prigimtìnė apraiška FT. Mašinėlėn įlipdamas, kepurėlę pakeldamas: sudiev kartą paskutinį šiam krašteliui prigimtiniui! LTR(Vb). Lietuva brangiausia, šalis prigimtinė! rš. Mūsų prigimtìnis niūksmas lietuviškas Aps. | Prigimtinė teisė rš. ║ čia gimęs ir augęs, vietinis: Tep tai visi čia prigimtìniai Švnč. 2. pagimdytas, tikras: Tu esi ... prigimtinis ir tikrasis sūnus jo DP467. 3. įprastas: Grajyt ant savų prigimtìnių muzikų BM81. 4. gamtinis, natūralus: Egiptiečiai išdirbinėjo brangakmenius, neatskiriamus nuo prigimtinių akmenų rš. Prigimtinė medega yra ta, kuri, trobas statant, nepermaino savo ypatybių, kaip tai: medis, akmuo A1884,56.