žinovas reikšmė

Kas yra žinovas? 1 žinõvas scom. (2) 1. žr. 2 žinovas 1: Įstatymų žinovas, provininkas I. Jau tamsta par daug nori, aš toks žinõvas nesu Vgr. Sūnau, daugel daiktūse reikia tau būti nežinovu M.Valanč. Išmintingas žinovas ko reikiant paskuo pridursai S.Dauk. Žolių žinovas I. Žinovas, mokytojas dvasiškojo įstatymo I. Aš pati tokia žinovas Vlkv. Ta Barbora buvo begalinė žinovas Žem. Labai žinovas moteriška buvo S.Čiurl. Tos žinõvai yra, liežuvninkės DūnŽ. Aš maža žinõvas pry žolių Šv. Begaliniai žinõvai tos bobos, žino daugiau kaip saugumas Krš. ^ Nesvarbu žinõvas, svarbu buvolas Krš. 2. žr. 2 žinovas 3: Čia jau žinõvo darbassvetimas tikrai nebūtum radęs Trk. Ten buvo žinõvo darbas pro langą lįsti Šts. Eik eik, aštuonis šimtus išnešė – čia jau žinõvo darbas Ms. Kito[je] klėtė[je] buvo druska – i tą iškupšavo: žinõvo darbas Trkn.
2 žinõvas, -ė smob. (2) Š, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ; G122, LL326, ŠT103,189 1. kas gerai žino, išmano, mokovas: Žinõvas – kurs daug žino J. Daugys ne teip kalbočius, ale žinõvas žmogus Brž. Kad jau nelabai tokie dideli žinõvai esam Jnšk. I senovinėj žinõvų buvo visokių: kada lis, kada nustos, kada kas – žinojo Ssk. Vienas žinovas jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužymi Sln. Vienas geras žinovas tų dalykų pasakojo ir paminėjo tuos valsčius Šaulių pavietyje, kur gyvena mažne vieni juodplaukiai A1884,84. Steponas nužiūri žinovo akim geriausią arklį S.Čiurl. Kame kokie žinovai buvo, visi savo vaistus davinėjo, bet niekas negelbėjo LzP. Jos marginiai, prijuostės, aštuonnyčiai ir šešioliknyčiai rankšluosčiai ir staltiesės kelia audinių žinovių nusistebėjimą ir pavydą V.Myk-Put. Vai dainū dainū daineles aš dainų žinovėlė Š(Mrj). I buvo užtenkamai geras muzikos mėgė[ja]s, geras žinõvas muzikos End. ×2. (sl.) mokovas: Būt kas būdama, vienog šiandien yra geistina, idant žinovai Lietuvos kalbos surinktum visus palaikus dar tebesančius, užvis daines, šiandien dar daugio[je] vieto]je] minavojamas S.Dauk. Patvirtina patys kalbų žinovai (arba filologai) TS1903,5. [Vaidelotai] buvo žinovais aukštojo mokslo ir žinojimo, nu ko ir žyniais buvo vadinamys S.Dauk. Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais SkvLuk20,46. 3. kas gerai susipažinęs su esama padėtimi, gerai orientuojasi: Be vieno žinovo nepavogs arklių J. Keistutis papirko žinovus lenkus, idant parodytum lietuviams brastvą S.Dauk. O pagrįžti į savo žemę galėjo paklausais, galėjo pasamdyties žinovus nuo miesto lyg miesto P. Nežinančiuosius mokina žaką išplėtus laikyt prie aukšto trepų, žinõvai užsilipę baldos neva ką baidą Jrk124. Nežinovus mulkius gandina, o žinovùs juokina PP45. Valdytojams kunegams įsakė, it kaltais įkalo, kad be paliaubos mokytum žmones tikėjimo švento ir nebdaleistum nežinovams apsigaudinti M.Valanč. Juk šitie laiškeliai visiems žinovams iš sevęs prymena, kam anie pryskirti ir kas Lietuvos prieteliams žadėta nū anų sulaukt MitI61. 4. žiniuonis, žynys: Tam karaliui dingtelėjo į galvą, kad jis (senelis) yr žinõvas (ps.) Ar. Raganiai, žinovai ir burtininkai jais vartodavę; jei iš netyčių toks „pareičiokas“ (pareinantis atgalios pinigas) į prastų žmonių rankas prapuldavo, jie jo nepažinodavo BsMtI101. Užkurtus eina pas žinovą, išmazgoja [ausis] ir sveika LMD(Sln). Seniau vaikščiojo tokios žinõvės (nj.) Pv.

žinovas sinonimai

žinovas antonimai

Ką reiškia žodis žinovinis? Visi terminai iš raidės Ž.